Kodėl turime aktyviai ir atsakingai dalyvauti referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo?

Stasys Tumėnas, Seimo narys.

Ar­tė­ja ge­gu­žės 12 d. vyk­sian­tis re­fe­ren­du­mas. Pa­gir­ti­na, kad „Šiau­lių kraš­to“ dien­raš­tis ski­ria dė­me­sio šiai te­mai, nes trūks­ta ar­ba sklei­džia­ma ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja, kad ne­va bet kas ga­lės pre­ten­duo­ti gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

Pri­min­siu, kad mū­sų Kons­ti­tu­ci­jos 12-asis straips­nis sa­ko, kad „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bė įgy­ja­ma gims­tant ir ki­tais įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais pa­grin­dais“. Tie ki­ti pa­grin­dai – tai ir išim­tys. Išim­ties tvar­ka nuo 1990 -ųjų me­tų bu­vo su­teik­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė per 20 000 tau­tie­čių. Kar­tais už trak­to­riaus pa­do­va­no­ji­mą kraš­tie­čiams, kar­tais po „po­kal­bio te­le­fo­nu su pre­zi­den­tu“ (bu­vo daug ir to­kių at­ve­jų). Da­bar re­fe­ren­du­mas pa­ro­dys tau­tos va­lią, paaiš­kės, ar mums, ma­žu­liu­kei Vals­ty­bei, svar­bu, kad tau­tie­čiai, įvai­rių prie­žas­čių nu­blokš­ti sve­tur, mums svar­būs, bran­gin­ti­ni. Ypač tiems, ku­rie iš Lie­tu­vos iš­vy­ko po 1990-ųjų me­tų. Jei­gu tau­tos di­džio­ji da­lis re­fe­ren­du­mo idė­jai pri­tar­tų, ir tvar­kos dėl pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo at­si­ras­tų dau­giau. O bet kas tik­rai ne­gaus pi­lie­ty­bės, tam yra tvir­ti sau­gik­liai, tar­ny­bos, ku­rios tuo rū­pi­na­si. Apsk­ri­tai, RE­FE­REN­DU­MO są­vo­ka ir tu­ri­nys ap­gaub­ti įvai­riais bau­bais - juk tai tie­sio­gi­nis Vals­ty­bės pa­si­ta­ri­mas su tau­ta, pi­lie­čiais. Švei­ca­ri­jo­je tai nor­ma­lus, įpras­tas, net daž­nai ru­ti­ni­nis da­ly­kas. Ar­tė­jant re­fe­ren­du­mo die­nai no­rė­čiau pri­min­ti ke­le­tą ak­cen­tų.

Pri­si­min­ki­me, kad:

1) aukš­čiau­sią su­ve­re­nią ga­lią Tau­ta vyk­do tie­sio­giai dviem pa­grin­di­nė­mis or­ga­ni­za­ci­nė­mis for­mo­mis: na­cio­na­li­niais rin­ki­mais ir re­fe­ren­du­mu;

2) tik re­fe­ren­du­mu ga­li bū­ti kei­čia­mos Kons­ti­tu­ci­jos pir­mo­jo skirs­nio „Lie­tu­vos vals­ty­bė“ nuo­sta­tos;

3) spren­di­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pir­mo­jo skirs­nio „Lie­tu­vos vals­ty­bė“ nuo­sta­tų pa­kei­ti­mo yra lai­ko­mas priim­tu, jei­gu tam pri­ta­rė dau­giau kaip pu­sė pi­lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­mų tei­sę ir įra­šy­tų į rin­kė­jų są­ra­šą. Štai ko­dėl vi­si pa­sau­ly­je gy­ve­nan­tys tau­tie­čiai tu­ri­me ja­me ak­ty­viai da­ly­vau­ti.

Nusp­ręs­ki­me, ar:

1) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bė įgy­ja­ma gims­tant ir ki­tais kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais pa­grin­dais;

2) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis pa­gal kil­mę, įgi­jęs kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­si­rink­tos eu­ro­pi­nės ir tran­sat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čios vals­ty­bės pi­lie­ty­bę, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­pra­ran­da. Ki­tais at­ve­jais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ne­ga­li bū­ti kar­tu ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis, iš­sky­rus kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas išim­tis;

3) pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo ir ne­te­ki­mo tvar­ką nu­sta­to kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas.

Ap­mąs­ty­ki­me, ko­dėl:

1) kiek­vie­nas tu­ri tei­sę į pi­lie­ty­bę;

2) pi­lie­ty­bė pa­pras­tai yra su­pran­ta­ma kaip as­mens ir vals­ty­bės nuo­la­ti­nis tei­si­nis ry­šys, grin­džia­mas abi­pu­sė­mis tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis;

3) pi­lie­ty­bė yra vie­na svar­biau­sių pi­lie­čio są­sa­jų su sa­vo vals­ty­be ir jos atė­mi­mo pa­grin­das – vien įgi­jus ki­tos drau­giš­kos Lie­tu­vai vals­ty­bės pi­lie­ty­bę – nė­ra nei tin­ka­mas, nei pa­kan­ka­mas ir ga­lė­tų bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip disk­ri­mi­na­ci­nis ki­tų žmo­gaus tei­sių at­žvil­giu;

4) mo­kes­čių mo­kė­ji­mas, ati­tin­ka­mų so­cia­li­nių iš­mo­kų ar ki­tų ne­mo­ka­mų pa­slau­gų ga­vi­mas sie­ti­nas ne su pi­lie­ty­be, o su nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo ša­ly­je sta­tu­su;

5) ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bės įgi­ji­mas ne­pa­nai­ki­na jo­kių Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­rei­gų Lie­tu­vai, pvz., prie­vo­lės tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je ir pan.;

6) Lie­tu­vos vals­ty­bė ne­tu­rė­tų atim­da­ma pi­lie­ty­bę vien dėl ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo nu­trauk­ti ry­šio su tūks­tan­čiais sa­vo pi­lie­čių ir taip silp­nin­ti sa­vo pa­dė­tį glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je;

7) pi­lie­ty­bės ir ry­šio su Lie­tu­va iš­sau­go­ji­mas pa­ska­tin­tų ne­ma­žą da­lį emig­ran­tų ar­ba jų vai­kų atei­ty­je grįž­ti į Lie­tu­vą;

8) pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mas yra la­bai svar­bus vi­so pa­sau­lio lie­tu­vius vie­ni­jan­tis ir lie­tu­vy­bės iš­lai­ky­mą ska­ti­nan­tis veiks­nys;

9) pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mas kiek­vie­nam pi­lie­čiui reiš­kia, kad iš­lai­ko­mas ne tik tei­si­nis, bet ir emo­ci­nis bei psi­cho­lo­gi­nis ry­šys su sa­vo vals­ty­be net ir gy­ve­nant už Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jos ri­bų;

10) pi­lie­čiai, ku­rie dėl įvai­riau­sių eko­no­mi­nių, po­li­ti­nių, so­cia­li­nių, as­me­ni­nių prie­žas­čių šiuo me­tu gy­ve­na ne Lie­tu­vo­je, jau yra ir to­liau ga­li bū­ti pui­kūs mū­sų ša­lies vers­lo, kul­tū­ros, moks­lo, me­no am­ba­sa­do­riai pa­sau­ly­je, pa­de­dan­tys skleis­ti ge­rą­ją ži­nią apie mū­sų ša­lį, pri­trau­kian­tys vers­lo in­ves­ti­ci­jų, moks­lo ir me­no pro­jek­tų, pa­sau­lio tra­di­ci­jų ir pa­tir­ties;

11) ren­gia­mas re­fe­ren­du­mas yra pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo, o ne jos su­tei­ki­mo re­fe­ren­du­mas.

Praei­tą sa­vai­tę Šiau­liuo­se vie­šė­jo ži­no­mas lie­tu­vių kil­mės Ka­na­do­je gy­ve­nan­tis ra­šy­to­jas An­ta­nas Ši­lei­ka, tu­rin­tis Ka­na­dos ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bes. Įsi­mi­nė šio daug gy­ve­ni­mo pa­sau­ly­je pa­tir­ties tu­rin­čio as­mens žo­džiai: „Ne­ga­liu su­pras­ti, kaip ga­li­ma bū­ti prieš! Ame­ri­ka, Ka­na­da – tu­ri­me dvi­gu­bas, tri­gu­bas pi­lie­ty­bes. Aš tu­riu Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, bet Lie­tu­vai nie­ko ne­kai­nuo­ju. Ame­ri­ko­je, jei sie­ki aukš­tos po­zi­ci­jos, kai ku­rių dar­bų ne­ga­li dirb­ti be Ame­ri­kos pi­lie­ty­bės. Ir tu­ri at­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės? Ne­sup­ran­tu, ko­kia nau­da. Ar ne­keis­ta: aš, gi­męs Ka­na­do­je, ma­no sū­nus, gi­męs Ka­na­do­je, jo sū­nus tu­ri­me Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, o kas emig­ra­vo prieš 20 me­tų, jau ne­tu­ri“.

Pa­si­nau­do­ki­me pi­lie­čių kons­ti­tu­ci­ne tei­se svar­biau­sius Vals­ty­bės ir Tau­tos gy­ve­ni­mo klau­si­mus spręs­ti re­fe­ren­du­mu ir iš­reikš­ki­me tik­rą­ją Tau­tos va­lią!