Naujausios
Artėja gegužės 12 d. vyksiantis referendumas. Pagirtina, kad „Šiaulių krašto“ dienraštis skiria dėmesio šiai temai, nes trūksta arba skleidžiama neteisinga informacija, kad neva bet kas galės pretenduoti gauti Lietuvos pilietybę.
Priminsiu, kad mūsų Konstitucijos 12-asis straipsnis sako, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais“. Tie kiti pagrindai – tai ir išimtys. Išimties tvarka nuo 1990 -ųjų metų buvo suteikta Lietuvos pilietybė per 20 000 tautiečių. Kartais už traktoriaus padovanojimą kraštiečiams, kartais po „pokalbio telefonu su prezidentu“ (buvo daug ir tokių atvejų). Dabar referendumas parodys tautos valią, paaiškės, ar mums, mažuliukei Valstybei, svarbu, kad tautiečiai, įvairių priežasčių nublokšti svetur, mums svarbūs, brangintini. Ypač tiems, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990-ųjų metų. Jeigu tautos didžioji dalis referendumo idėjai pritartų, ir tvarkos dėl pilietybės išsaugojimo atsirastų daugiau. O bet kas tikrai negaus pilietybės, tam yra tvirti saugikliai, tarnybos, kurios tuo rūpinasi. Apskritai, REFERENDUMO sąvoka ir turinys apgaubti įvairiais baubais - juk tai tiesioginis Valstybės pasitarimas su tauta, piliečiais. Šveicarijoje tai normalus, įprastas, net dažnai rutininis dalykas. Artėjant referendumo dienai norėčiau priminti keletą akcentų.
Prisiminkime, kad:
1) aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai dviem pagrindinėmis organizacinėmis formomis: nacionaliniais rinkimais ir referendumu;
2) tik referendumu gali būti keičiamos Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatos;
3) sprendimas dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Štai kodėl visi pasaulyje gyvenantys tautiečiai turime jame aktyviai dalyvauti.
Nuspręskime, ar:
1) Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais;
2) Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis;
3) pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.
Apmąstykime, kodėl:
1) kiekvienas turi teisę į pilietybę;
2) pilietybė paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis;
3) pilietybė yra viena svarbiausių piliečio sąsajų su savo valstybe ir jos atėmimo pagrindas – vien įgijus kitos draugiškos Lietuvai valstybės pilietybę – nėra nei tinkamas, nei pakankamas ir galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis kitų žmogaus teisių atžvilgiu;
4) mokesčių mokėjimas, atitinkamų socialinių išmokų ar kitų nemokamų paslaugų gavimas sietinas ne su pilietybe, o su nuolatinio gyventojo šalyje statusu;
5) kitos valstybės pilietybės įgijimas nepanaikina jokių Lietuvos piliečio pareigų Lietuvai, pvz., prievolės tarnauti kariuomenėje ir pan.;
6) Lietuvos valstybė neturėtų atimdama pilietybę vien dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo nutraukti ryšio su tūkstančiais savo piliečių ir taip silpninti savo padėtį globaliame pasaulyje;
7) pilietybės ir ryšio su Lietuva išsaugojimas paskatintų nemažą dalį emigrantų arba jų vaikų ateityje grįžti į Lietuvą;
8) pilietybės išsaugojimas yra labai svarbus viso pasaulio lietuvius vienijantis ir lietuvybės išlaikymą skatinantis veiksnys;
9) pilietybės išsaugojimas kiekvienam piliečiui reiškia, kad išlaikomas ne tik teisinis, bet ir emocinis bei psichologinis ryšys su savo valstybe net ir gyvenant už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;
10) piliečiai, kurie dėl įvairiausių ekonominių, politinių, socialinių, asmeninių priežasčių šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, jau yra ir toliau gali būti puikūs mūsų šalies verslo, kultūros, mokslo, meno ambasadoriai pasaulyje, padedantys skleisti gerąją žinią apie mūsų šalį, pritraukiantys verslo investicijų, mokslo ir meno projektų, pasaulio tradicijų ir patirties;
11) rengiamas referendumas yra pilietybės išsaugojimo, o ne jos suteikimo referendumas.
Praeitą savaitę Šiauliuose viešėjo žinomas lietuvių kilmės Kanadoje gyvenantis rašytojas Antanas Šileika, turintis Kanados ir Lietuvos pilietybes. Įsiminė šio daug gyvenimo pasaulyje patirties turinčio asmens žodžiai: „Negaliu suprasti, kaip galima būti prieš! Amerika, Kanada – turime dvigubas, trigubas pilietybes. Aš turiu Lietuvos pilietybę, bet Lietuvai nieko nekainuoju. Amerikoje, jei sieki aukštos pozicijos, kai kurių darbų negali dirbti be Amerikos pilietybės. Ir turi atsisakyti Lietuvos pilietybės? Nesuprantu, kokia nauda. Ar nekeista: aš, gimęs Kanadoje, mano sūnus, gimęs Kanadoje, jo sūnus turime Lietuvos pilietybę, o kas emigravo prieš 20 metų, jau neturi“.
Pasinaudokime piliečių konstitucine teise svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu ir išreikškime tikrąją Tautos valią!