Naujausios
Pasidžiaukim: jau ir sisteminė žiniasklaida pastebi, kad su ta ES ne viskas gerai. Vaikų skiepijimą prarijo, „žmogos“ pavadinimą – beveik, o štai dėl Kalėdų draudimo net LT televizijos sunerimo. Tikiuosi, ne dėl „tūso“ draudimo, o dėl peržengto proto ribos. Tad anksčiau ar vėliau visi atsitokės.
Aišku, geriau būtų, kad žmonės sukrustų anksčiau. Tarkim, kas iš to, kad vis daugiau vilniečių praregi, jog jų meras elgiasi it išprotėjęs kurmis, knisantis sostinę ir negyvai užknisantis jos gyventojus. Juk net ir deportavus jį atgal į Tauragę, norint sureguliuoti eismą Vilniuje, tektų ir vėl viską knisti iš naujo.
O kada bus ta riba, kai ir paskutinis optimistas supras, kad žmonija jau prarado savo visas teises ir laisves? O svarbiausia, ar dar bus šansų tai Naujajai Pasaulio tvarkai pasipriešinti? Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) jau akivaizdžiai pretenduoja į viršenybę prieš pavienių šalių įstatymus.
Mano karta dar prisimena, kaip sovietinės jėgos struktūros, pav. – KGB, su nepaklususiais rėžimui pavojingais piliečiais susidorodavo medikų rankomis. Psichiatrų! Ir policijos funkcijas kuo puikiausiai atlikdavo psichiatrinių ligoninių sanitarai, iš kurių estafetę vėliau perimdavo „gailestingosios“ seselės.
Kur garantijos, kad taip nesielgs ir visagaliai „sanitarai“ iš PSO? Juk įgaliojimus veikti bet kurioje šalyje jau turi! Pradžioje izoliuos nuo sveikos visuomenės nepaskiepytus, o vėliau ir tuos, kurie nebenorės rizikuoti 6-ą ar 66-ą kartą. Arba nesutiks atiduoti savo santaupų, vaikų bei kitokio asmeninio turto...
Matau požymius, kad spaudos laisve „Respublikai“ nebeilgai liko džiaugtis. Ką jau ten bekalbėti apie nepriklausomus blogerius, kurie „facebuke“ bei „joutubuose“ yra vis griežčiau cenzūruojami ir seniai kabo ant plauko. Tereikia tą plauką nukirpti ir visokioms demokratijoms bei pliuralizmams bus baigta.
Prisimenu, kaip prieš 30 metų okupantai užėmė Spaudos rūmus. Tąkart vos spėjau pranešti per dar veikiančią radiją, kad išvaryti žurnalistai skubiai rinktųsi „Respublikoje“. Išleidome „Laisvą Lietuvą“. Nors iki to turėjome net Spaudos ministrą, kuris lemiamu momentu dingo. Rūpinosi tik savo kailiu.
Kas bus dabar, kai įsigalios visuotinė kontrolė? Kaip susisieksime tarpusavyje, kai per prievartą visi į ūkius būsime suvaryti? Neturime nei lyderių, nei solidarumo, nei susiklausymo... Nebeturime nei teisių, nei laisvių, nei pasirinkimo. Tik Galimybių Pasus, kuriuos bet kam bet kada gali ir nebepratęsti.
Asmeniškai man patiko idėja, kurią po straipsniu apie PSO militarizaciją savo komentare išsakė nežinomas autorius. Visi, kurie vis dar tingi atsiplėšti nuo laikinai pajungtų kompiuterių, nuo sofučių prie televizorių, kas vakarą 19 valandą bent 20-čiai minučių išeikime į kiemą arba lauką „parūkyti.“
Ne bėda, jei nerūkote. Išsiveskite pasivaikščioti į lauką savo šeimą. Katę arba šunį. Gal net su savo kaimynais susipažinsite. Papolitikuosite. Nesvarbu, jei pradžioje pasijusite vienišas. Bent grynu oru pakvėpuosite. Tikrai jau artėja valanda, kai norom nenorom teks visiems vienytis ir visaip gintis.
Jei ši tradicija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse paplis, gali būti, kad tos kelios minutės išgelbės žmoniją. Galbūt net išryškės vietiniai lyderiai, kurie lemiamu momentu gebės sutelkti neabejingus piliečius, kurie išdrįs pasipriešinti išprotėjusiam pasauliui. (Kol dar mūsų visų neatjungė...)