Vietinė apokalipsė

Šiam są­jū­džiui pra­smę su­teik­tų pri­si­jun­gu­sios Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Len­ki­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ja, o ypač Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja. Bet abie­jų „Nord Stream’ų“ pa­tir­tis by­lo­ja, jog ener­gi­jos kai­na Eu­ro­po­je le­mia vis­ką. Są­jū­dis var­giai to­liau Sei­mo sie­nų pa­sklis ir to­dėl, kad jį skel­bia to­kie vei­kė­jai kaip Sek­mo­kas, vie­no ra­šy­to­jo me­ta­fo­riš­kais žo­džiais ta­riant, „net žvai­ras nuo am­ži­no me­la­vi­mo“.

Tarp są­jū­džio stei­gė­jų re­gė­jo­me ap­sčiai vei­dų, rim­tai pri­si­dė­ju­sių prie Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos su­žlug­dy­mo ir Ast­ra­vo AE sta­ty­bos. Tu­rė­ju­si stip­riau­sią ener­ge­ti­kos ūkį Bal­ti­jos kraš­tuo­se ir ge­riau­sius spe­cia­lis­tus, ga­lin­gus elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos pa­jė­gu­mus, Lie­tu­va da­bar gy­ve­na iš ki­tų ener­ge­ti­nės ma­lo­nės.

Iki šiol klai­din­gai ma­no­ma, kad Ast­ra­vo ato­mi­niam monst­rui ke­lią at­vė­rė žlu­gęs „Leo.LT“ pro­jek­tas ir nu­trauk­tos de­ry­bos su „Hi­ta­chi“, kai ga­lu­ti­nai paaiš­kė­jo, kad Lie­tu­va AE ne­sta­tys.

Iš tik­rų­jų Ast­ra­vo AE pra­džios de­rė­tų ieš­ko­ti kur kas anks­čiau, bet ne vė­liau kaip 2000-ai­siais, ka­da Lie­tu­va pra­dė­jo de­ry­bas dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) ir pa­si­ra­šė ne­lem­tą ket­vir­tą­jį pro­to­ko­lą, ku­riuo įsi­pa­rei­go­jo iki 2009 m. ga­lu­ti­nai už­da­ry­ti Ig­na­li­nos AE. O is­to­ri­ja ga­lė­jo ir pri­va­lė­jo bū­ti vi­sai ki­to­kia.

Po 1996 m. kon­ser­va­to­rių triuš­ki­na­mai lai­mė­tų Sei­mo rin­ki­mų („Mes atė­jo­me 100 me­tų“, - gy­rė­si vie­na jų mi­nist­rė) Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dė Li­nas Ko­je­lis, iš­ki­laus JAV lie­tu­vių ka­ta­li­kiš­ko­jo spar­no vei­kė­jo Juo­zo Ko­je­lio sū­nus, JAV pre­zi­den­to Ro­nal­do Rei­ga­no (Rea­gan) bu­vęs il­ga­me­tis spe­cia­lu­sis pa­ta­rė­jas (1981-1987 m.), at­ve­žęs Lie­tu­vai nuo­sta­bią do­va­ną - pro­jek­tą „Po­wer Brid­ge“. Taip va­di­no­si JAV ir Ka­na­dos kom­pa­ni­jų kon­sor­ciu­mas, ku­rį L.Ko­je­lis, pa­si­nau­do­da­mas sa­vo ry­šiais ir pa­žin­ti­mis Ame­ri­kos val­džios ir vers­lo eli­to sluoks­niuo­se, su­bū­rė.

Į kon­sor­ciu­mą dė­jo­si gar­sios JAV kom­pa­ni­jos: „The Stan­ton Group“, „Cal Ener­gy“, „Du­ke En­gi­nee­ring“, dai­rė­si net Hjus­to­no ener­ge­ti­kos mil­ži­nas „En­ron“ (tuo me­tu dar nė ne­sap­na­vęs sa­vo bū­si­mo bank­ro­to). Pro­jek­to es­mė bu­vo pa­pras­ta – per Len­ki­ją nu­ties­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pą elekt­ros til­tą ir par­da­vi­nė­ti ten pi­gią Ig­na­li­nos AE elekt­ros ener­gi­ją. Taip Lie­tu­va su ame­ri­kie­čiais il­gus de­šimt­me­čius (iki šiol) Va­ka­rų Eu­ro­po­je bū­tų da­riu­si gra­žų pi­ni­gą.

Iš pra­džių vis­kas ėjo­si kaip per svies­tą – L.Ko­je­lis ir JAV bend­ro­vių kon­sor­ciu­mas bu­vo ko­ne su duo­na ir drus­ka su­tik­ti „Lie­tu­vos ener­gi­jo­je“, su ku­ria pa­si­ra­šy­ti ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lai ir su­tar­tys, pro­jek­tą lai­mi­no Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, ku­rios pa­skelb­tą tarp­tau­ti­nį kon­kur­są lai­mė­jo „Po­wer Brid­ge“. Bet ūmai, dėl ne­sup­ran­ta­mų prie­žas­čių, pro­jek­to rei­ka­lai ėmė šly­ti į blo­gą­ją pu­sę, L.Ko­je­liui, lyg įky­riam pra­šuo­liui, už­si­tren­kė Lie­tu­vos val­džios ka­bi­ne­tų du­rys: tė­vas ir sū­nus Ko­je­liai, tik­ri Lie­tu­vos pa­trio­tai, tau­tos ne­da­lios me­tais ko­vo­ję dėl jos lais­vės, ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl sa­va, kon­ser­va­to­rių, Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo jų kra­ty­tis iš to­lo.

Li­nas dar mė­gi­no lai­ky­tis sa­vo, ne­pa­si­duo­ti be ko­vos, ta­čiau ga­liau­siai Lie­tu­vo­je vis­ką pra­ra­dęs, iki siū­lo ga­lo, mo­ra­liai ir fi­nan­siš­kai su­gniuž­dy­tas grį­žo į JAV, vi­siems lai­kams nu­si­grę­žęs nuo Lie­tu­vos ir net lie­tu­vy­bės.

Mat tuo me­tu Lie­tu­vos val­džios sluoks­niuo­se jau bu­vo ži­no­ma, kad Ig­na­li­nos AE ne­tu­ri atei­ties, jos pi­gios elekt­ros ener­gi­jos Va­ka­rų Eu­ro­po­je nič­nie­kas ne­lau­kia, nes nuo­gąs­tau­ja­ma dėl kai­nų dem­pin­go. To­dėl Briu­se­lis, pri­si­deng­da­mas ta­ria­mu Ig­na­li­nos ato­mi­nių reak­to­rių ne­sau­gu­mu, spaus Lie­tu­vą juos už­da­ry­ti.

Nū­nai aki­vaiz­du, kad Ig­na­li­nos vi­siš­kai sau­gaus ant­ro­jo blo­ko lai­do­tu­vės bu­vo su­pla­nuo­tos ne Briu­se­ly­je, o Mask­vo­je, ku­ri žūt­būt bu­vo suin­te­re­suo­ta pa­ša­lin­ti kon­ku­ren­tą ir ku­riai tuo me­tu ES nuo­šir­džiai dir­bo mas­kol­ber­nis - bran­gus drau­gas Ger­har­das Šrio­de­ris, Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris (1998-2005), pra­stū­męs „Nord Stream I“ ir už tai vė­liau ga­vęs pel­nin­gą po­stą vie­no­je iš „Gazp­ro­mo“ duk­te­ri­nių įmo­nių.

Įdo­mu, ar L.Ko­je­lis ži­no, kad jo ge­nia­lų pro­jek­tą, ku­rį at­stū­mė Lie­tu­va, nu­ko­pi­ja­vo ir įgy­ven­di­no Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir „Ro­sa­ta­mas“? Tik ame­ri­kie­čiai elekt­ros til­tą per Len­ki­ją į Va­ka­rų Eu­ro­pą bū­tų nu­tie­sę už sa­vo pi­ni­gus, mes tai pa­da­rė­me sa­vo ir ES lė­šo­mis. Tie­sa, šios li­ni­jos, kaip ir ka­be­lio į Šve­di­ją, ne­pa­kan­ka, kad Lie­tu­va pri­si­jung­tų prie kon­ti­nen­ti­nių elekt­ros tink­lų (ma­žiau­siai rei­kia dar vie­nos to­kios li­ni­jos per Len­ki­ją), ta­čiau vi­siš­kai pa­kan­ka Ast­ra­vo AE pi­gios elekt­ros ener­gi­jos eks­por­tui į Va­ka­rų Eu­ro­pą ir Skan­di­na­vi­ją.

Tai dar vie­na V.Pu­ti­no įbruk­ta ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės „ada­ta“ go­džiai ir trum­pa­re­gei Eu­ro­pai. O Lie­tu­va ir to­liau lie­ka se­no­jo­je BRELL sis­te­mo­je, ku­rios val­dy­mo pul­tas yra Mask­vo­je. Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­si Ast­ra­vo ato­mi­nės pa­bai­sos eksp­loa­ta­ci­jai.