Naujausios
V. Vasiliauskas: Prezidentas ir KGB
„Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas po ažiotažą sukėlusios publikacijos “Valdas Adamkus ir KGB“ nesijaučia turėsiąs nešti sąžinės naštą, kaip antradienį pareiškime pažymėjo Prezidentas V. Adamkus. V. Vasiliauskas teigia, kad publikacijoje “kalba“ tik dokumentai, ir tai yra daugiau mėginimas pasakyti, kaip buvo, o ne siekis kažką apkaltinti.
Interviu Eltai V. Vasiliauskas sakė, kad V. Adamkus bendradarbiavo su KGB rezervininkais sąmoningai ir viešai nesislapstydamas, juos užstojo, skyrė į atsakingiausius Lietuvos valstybės postus ir visuomet stabdė Liustracijos įstatymus.
- Kategoriškai paneigdamas Jūsų parašytas mintis, V. Adamkus sako, kad „jeigu būtų galimybių dar kartą pragyventi tą patį gyvenimo tarpsnį, daryčiau lygiai tą patį“. Tai dvelkia nuoširdumu?
- Manau, kad jis tai pasakė nuoširdžiai, ir iš tikrųjų jis pasakė tiesą. Manau, kad tas pareiškimas ir jo visa veikla,–o tokia ir yra pagrindinė mano publikacijos mintis–V. Adamkus nesiskyrė nei tada, nei dabar, jau būdamas Lietuvos Prezidentu. Jis vis tiek visuomet dengė visus KGB žmones. Kalbu pirmiausia apie KGB rezervininkus, kuriuos jis užsistojo, skyrė į atsakingiausius Lietuvos valstybės postus ir visuomet stabdė Liustracijos įstatymus. Jis mano, kad tai nieko blogo, jie turi tokią teisę gyventi. Tada ir dabar V. Adamkus bendradarbiavo su jais sąmoningai ir viešai nesislapstydamas.
- Norint kaltinti greičiausiai neužtenka sovietinių tarnautojų ataskaitų ar dienoraščių, jau apneštų laiko dulkėmis. Tie žmonės, turėdami savo valdžios nurodymus, galėjo norimą pateikti kaip esamą?
- Šita publikacija nieko nekaltina. V. Adamkus, kaip žymus išeivijos atstovas ir užimantis aukštą postą bei atvažiuojantis į tuometinę, okupuotą, Lietuvą, aišku, visuomet buvo stebimas ir sekamas specialiųjų tarnybų. Būtų keista, jeigu jis nebūtų buvęs stebimas. Antra, dabar jau žinome, kaip ta KGB kontora dirbo.
Vis dėlto V. Adamkus tiek su Maskvos ambasados darbuotojais, tiek su tuo KGB majoru susitikdavo kur nors ne konspiraciniuose butuose, o viešumoje. Ir tuo labiau ataskaitose paprastai tie kagėbistai užrašydavo savo agento slapyvardį, o V. Adamkus visur yra minimas savo vardu. Jis niekad nesislapstė, ir, mano duomenimis, nebuvo agentas. Pabrėžiu, kad jis tai darė savo vardu ir savo noru. Čia jo kaltinti negalima, kadangi jis ir vakarykščiame pareiškime, ir „Santaros-Šviesos“ federacijos, kurios šūkis buvo “Veidu į Lietuvą“, laikais, buvo už Lietuvą. “Santaros Šviesos“ federacija visuomet atvirai polemizavo su kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis, kurios griežtai laikėsi okupuotos Lietuvos nepripažinimo politikos. Tuo labiau tai buvo jokių kontaktų, jokio bendradarbiavimo nepripažinimas. “Santara-Šviesa“ ir jos vadovas V. Adamkus jau ir tada deklaravo, kad jiems geriau dirbti, bendradarbiauti su okupuota Lietuva nei ją ignoruoti.
Tiesiog galima kalbėti apie pasaulėžiūrų konfliktą, kuris buvo viešas. Jisai viešai susitikdavo su Tarybų Sąjungos ambasados darbuotojais, kalbėdavo savo vardu ir dėstydavo savo pažiūras, atskleisdavo tą informaciją, kurią gaudavo iš išeivijos renginių, atskleisdavo tuos planus, kuriuos žinodavo, numatomas akcijas, kurias planuodavo išeivijos organizacijos ir kurios buvo priešiškos „Santarai-Šviesai“.
- Galbūt V. Adamkaus susitikimai su sovietų elitu, kaip Jūs vadinate, buvo vienintelė galimybė neužkirsti kelių ryšiams su Lietuva, kelionėms į Lietuvą?
- Manau, kad taip, nes vis dėlto nebuvo daug mūsų išeivijos atstovų, kurie užimtų aukštus postus federalinėje Jungtinių Amerikos Valstijų valdžioje ir kartu pripažintų Tarybų Lietuvą ir jos oficialios valdžios atstovus. Yra aišku, kad V. Adamkus bendravo, nes tie, kurie buvo laikomi antitarybiniais elementais, negaudavo vizų į Sovietų Sąjungą ir Sovietų Lietuvą.
- Kodėl dabar, o ne anksčiau ar vėliau pasirodė Jūsų publikacijos V. Adamkaus ir KGB tema?
- Kaip ir kiekvienas straipsnis, jis pasirodo tada, kai parašytas. Medžiaga, dokumentai kaupėsi maždaug dešimtmetį. Yra pageidavimų pratęsti temą, tai galbūt bus galima ir padaryti. Dokumentų dar liko daug nepanaudotų.