Naujausios
Parduoti lūkesčius
– Kaip vertinate rinkimų rezultatus?
– Sekmadienį prognozuodamas savo skyriuje labai panašiai atspėjau, išskyrus neįvertinau Laisvės partijos. O kitos prognozės buvo šalia – 11 mandatų buvau numatęs socdemams, konservatoriams – 21, valstiečiams – 19, liberalų sąjūdžiui – 6, Darbo partijai – 9.
Dėl Darbo partijos rezultatų – jų rinkiminė kampanija buvo aktyvi su Viktoru (Viktoru Uspaskich – red.) priešakyje. Jei Vilija Blinkevičiūtė taip pat būtų dirbusi su socialdemokratais, manau, ir socialdemokratų rezultatas geresnis būtų buvęs. Jis pasitelkė taktiką: rinkite darbiečius, aš būsiu Premjeru ir nieko tokio, kad aš – Briuselyje. Rinkėjai balsuoja už Viktorą – ne už partiją.
– Tuomet ko socialdemokratams pritrūko – charizmatiškos asmenybės?
– Rinkimuose – Savivaldos, Seimo – lemia trys pagrindinės dedamosios, jos proporcingos: pirma – partijos lyderis, jis atneša trečdalį balsų; antra – sąrašo turinys, asmenybės, kiek sąrašą išreklamuoji, kiek patys žmonės aktyvūs, žinomi rinkiminėje kampanijoje; ir trečia – partijos, kaip ideologijos, anonsavimas, nesikartojimas, nekopijavimas.
Šie trys dalykai yra svarbūs.
– O partijų programos – kiek jos svarbios rinkėjams?
– Manau, kad rinkėjams jos neįdomios, niekas jų neskaito. Jas analizuoja politologai ir žiniasklaida informaciją pateikia į viešumą. Turi dirbti su žiniasklaida, kad ištransliuotum iš programos 5–6 pagrindinius dalykus.
Ir pats eidamas į rinkimus, ir jei patarimus dalinu, sakau: tavo praeities darbai ir nuopelnai neįdomūs. Visi į rinkimus eina kažko tikėdamiesi – naujų lūkesčių ir panašiai.
Ne be reikalo yra kažkieno pasakyti žodžiai: politikas vis dėlto yra prekybininkas lūkesčiais – parduodantis lūkesčius. Kaip sugebi parduoti lūkesčius, tokią ir sėkmę turi.
Socialdemokratų pasirinkta taktika buvo vangi. Ne visas pasaulis gyvena feisbukuose.
Pats esu ne vienerius metus partijos prezidiume: visada kalbama apie didmiesčių atskirą programą, apie didmiesčių vertinimą, bet vis nesugebame sukonsoliduoti didmiesčių, o tendencijos kritimo jau seniai buvo.
Mes negalime „išmesti“ Savivaldos rinkimų situacijos. Paimkime tą patį Vilnių: jei partijos lyderis dalyvauja mero rinkimuose, būdamas vicemero pozicijoje, dirbantis socialinėje srityje, o po rinkimų turime nulį tarybos narių, indikacija stipri.
Tas pats Šiauliuose, Šiauliai visada buvo laikomi „raudonu“ miestu, savo laiku lyg ir trylika socdemų buvo.
Jei po pirmo kritimo nepadarai išvadų, kad ir su lyderiu problema, tai ko tikėtis kituose rinkimuose? Tik dar didesnio kritimo.
Manau, socialdemokratai turėtų rimtai susimąstyti, kad ne kiekvienas už save turi kovoti. Ką mačiau pastaruoju laikotarpiu, jau nuo Algirdo Butkevičiaus laikų, kiekvienas labiau dėl savęs pergyvena, o ne dėl ideologijos, komandos sėkmės. Aišku, liūdna.
Miesto ir kaimo balsai
– Dvi Lietuvos balsuoja skirtingai?
– Nemanyčiau. Labai svarbu asmenybės, ką anonsuoji. Visada turime metronominę rinkėjų nuotaiką, vienais metais dešinės, kitais kairės.
Ir dabar panašiai gavosi: „valstiečius“ aš laikau kairiąja jėga, šiuo atveju rinkėjas vėl metėsi į dešinę.
Jei sudėsim Laisvės partijos ir liberalų sąjūdžio gautus balsus kartu, jie surinko beveik 15 procentų. Jų didžiausia problema, kad niekaip nesusikonsoliduoja.
– Bet „valstiečiai“ pirmavo iki didžiųjų miestų rezultatų.
– Natūralu, „valstiečiai“ vykdė socialinę politiką, dar – „kovido“ paveiktos išmokos. Vyresni žmonės sako: mums ir pensijos padidėjo. Juokauju – įvairios išmokos buvo, ko gero, viena brangiausių rinkiminių kampanijų iš biudžeto lėšų.
Žmonės, kad jiems ir truputį duodi, žiūri geriau. O didžiuosiuose miestuose, vis dėlto reikia pripažinti, vyrauja tas „laukinis kapitalizmas“, kiekvienas kovoja už save, turi galimybių pasirinkti.
Mūsų rinkiminėse kampanijose ir programose turėjo būti aiškus paketas jaunimui, senyviems žmonėms ir aiškus paketas dėl galimybės dirbti ir uždirbti.
Neįvardinsiu vieno asmens mūsų partijoje, jis per debatus į klausimą, kaip įsivaizduojate kitą Seimą, atsako: jeigu miestiečių ateis balsuoti daugiau, bus kitoks. Jo klausia, ką turėjo omenyje. Sako: žiūrėkit, kaip kaimiečiai balsuoja! Tuoj pat sureagavęs paskambinau, sakau, gerbiamasis, džiaukitės, kad tie kaimiečiai dar ateina, jei ne kaimiečiai, klausimas, ar socialdemokratai būtų Seime.
Nemanau, kad reikia nuleisti rankas ir dirbti tokiomis nuotakomis: ai, didmiesčiuose vis tiek liberalai ir konservatoriai dominuoja. Nereikia būti politikoje, jei neužsidedi ambicingesnių tikslų.
Kitas dalykas, socialinę, kairiąją kryptį, turi derinti prie modernizmo naujovių, naujų iššūkių – kitokį turime jaunimą. Neturime važiuoti ant vien išlikusio seno bagažo, kolūkių buvusių, kaimų buvusių. Deja, nesugebame persiorientuoti.
Kitas dalykas – tikrai ne į naudą partijos skilimas. Gaila, kad iš politikos išeina Linas Linkevičius, Zigmantas Balčytis, jie partiją kūrė. Kaip mūsų pirmininkas išsireiškė: nupūtėm dulkes ir dabar judam į priekį. Nuo rožės neužtenka nupūsti dulkių, ją reikia mokėti auginti, puoselėti. Blogai prižiūrint ji gali ir nuvysti.
– Ar Laisvės partijos rezultatas rodo, kad jaunimas atėjo į rinkimus?
– Nemanau. Kas mane, kaip klasikinių partijų šalininką, džiugina, kad žmonės jau turi susiformavę savo pažiūras.
Manau, jaunimas pasiskirstė tarp konservatorių ir liberalų.
Ingrida Šimonytė dalyvavo Prezidento rinkimuose, jos buvimas pirmu sąrašo numeriu davė savo, galų gale Gabrieliaus arogancija, pasipūtimas jaunimą žavi.
Ir vėl klausimas, kodėl mes, socialdemokratai, nesugebame savo jaunimo pritraukti, tuo labiau, kad ir dabar partijos vadovybė – pakankamai jauni žmonės.
Prognozės
– Kas, jūsų nuomone, suformuos valdančiąją koaliciją?
– Tikrai manau, kad formuos kairė-dešinė, konservatoriai-liberalai, ir beveik neabejoju, kad, ko gero, ir Darbo partija. Nes Antanas Guoga toks ir darbietis su visišku savo liberalizmu.
– Pokalbio pradžioje sakėte, kad jums gana gerai sekėsi prognozuoti rezultatus. Ką prognozuojate antrajame ture?
– Tai, ką praeituose rinkimuose ėmė valstiečiai, tą dabar ims konservatoriai, ypač didmiesčiuose. Miesteliuose bus įvairių dalykų.
„Valstiečiai“ irgi dar pasirinks, bet, manau, tikrai neužteks „valstiečių“, Darbo partijos ir socialdemokratų bendrai sudėjus balsų formuoti Vyriausybę.
Šios dienos, manau, labai laukia ir mūsų Prezidentas, jo vaidmuo bus labai svarbus, formuojant Vyriausybę.
Klausimas, kaip pasielgs konservatoriai, kas bus Premjeras – Šimonytė ar Gabrielius? Žinant konservatorių nenorą leisti kažkam dominuoti, nesitaikstys jų partijos elitas, kad nepartinio žmogaus populiarumas vis augtų. Manau, anksčiau ar vėliau turėtų atsirasti konfliktas.