Naujausios
„Praėjus pirmoms mokslo metų dienoms, galime konstatuoti, kad nei Švietimo mokslo ir sporto ministerija, nei Sveikatos apsaugos ministerija tinkamai nepasiruošė naujiems mokslo metams. Nesugebėjo jos tinkamai padėti pasiruošti ir mokyklų bendruomenėms. Situacija paskutinę rugpjūčio savaitę buvo tokia pat miglota, kaip ir kovo mėnesį. Kai paskelbus karantiną per 2 savaites strimgalviais mėginta prisitaikyti prie radikaliai pasikeitusios situacijos“, – šeštadienį išplatintame pranešime teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, tai, kad tinkamai nepasiruošė ministerijos, nereiškia, kad tas pats chaosas persikėlė į visas mokyklas. Vienas kitam prieštaraujantys ministro Aurelijaus Verygos reikalavimai mokyklas verčia ieškoti savarankiškų būdų, kaip tvarkytis su COVID-19 grėsme. Taip mokyklos natūraliai žengė dar vieną žingsnį prie vieno svarbesnių liberalų prioriteto – mokyklų savarankiškumo.
Parlamentarė mano, kad dabartinė situacija veda prie sprendimo, kurį liberalai mėgino įgyvendinti, bet po to sekusios valdžios idėją numarino. Tai yra, kad mokyklų vadovais galėtų tapti žmonės, neturintys pedagogo išsilavinimo.
„Šiandien turėtume žengti dar toliau – pripažinti, kad su visais iššūkiais puikiai tvarkosi tos mokyklos, kurių vadovai – geriausi vadybininkai. Nebūtinai dalykininkai, nebūtinai gilų ekspertiškumą mokymo metodikose demonstruojantys profesionalai. O žmonės, turintys gebėjimų efektyviai sustyguoti mokyklos, kaip organizacijos procesus. (...) Ar mes pasiruošę rimtoms permainoms? Ar toliau darysime tą patį ir tikėsimės kitokio rezultato“, – klausia V. Čmilytė-Nielsen.