UŽMUŠĖ... Nemokame balsuoti!

„Žodis – žudo, žodis – gydo“ yra labai teisinga patarlė. Mane „užmušė“ netikėta informacija – ne vienas bendraamžis ir į vaikus ar anūkus tinkantis žmogus prisipažino, kad nemoka...balsuoti. Jiems gėda pasiklausti, kaip tai daryti, todėl renkasi lengviausia kelią – rinkimų dieną apsimeta protestuojančiais ir neina į rinkimines apylinkes.

Atlikau tokią asmeninę apklausą: tūkstančiui savo veidaknygės draugų, neatrinkinėdama, šio socialinio tinklo suformuota eile, išsiuntinėjau vieno kandidato į Seimo narius rinkiminį lankstinuką.

Pirmoji sureagavo veidaknygė ir parą negalėjau išsiųsti nė vienos asmeninės žinutės. Mažne „užbanino“. Tačiau adresatų reakcija buvo iškalbinga – apie 30 proc.„palaikino“, tiek pat pasiuntė tolėliau ir dar paaiškino, dėl kokios priežasties taip elgiasi. Be to, atsiuntė keistokų Tėvynės sąjungos reklaminių klipų, dėl kurių kokybės man pasidarė nejauku. Likusieji apie 40 proc.parašė, kad niekada nebalsuoja, nes netiki, kad kas keisis ar nežino, kaip tai reikia daryti.

Galiausiai, profesorius Povilas Gylys vienoje veidaknygės diskusijoje pareiškė didį nustebimą, kad, pasikalbėjęs su rinkėjais, suprato – nemaža dalis nemoka...balsuoti. Dabar ir man tapo aišku, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per mažai aiškina žmonėms, kaip reikia balsuoti. Nepersistengia ir patys kandidatai.

Apie namų darbus jau rašiau: iki atėjimo į rinkimines apylinkes dera susipažinti su visais kandidatais. Išsamiausia informacija apie kiekvieną jų randama VRK tinklapyje. Ten yra skelbiamos kandidatų anketos, biografijos, turto ir pajamų, viešųjų ir privačių interesų deklaracijos ir t.t. Iš šių dokumentų paaiškėja, kuris kandidatas yra teistas, kiek kartų ir už ką bei koks jų valdomas turtas, kiek mokesčių sumoka valstybei ir pan.

VRK nuolat informuoja, bet kartojimas yra mokslo motina, todėl priminsiu, kad į rinkimines apylinkes reikia ateiti kaukėtam, atsinešti savo tušinuką ir, žinoma, asmens dokumentą. Nelaukime jokių pranešimų ar kvietimų į rinkimus. Pasiėmę išvardintuosius daiktus eikime į artimiausią rinkiminę apylinkę, kurios sąrašuose, pagal kiekvieno deklaruojamą gyvenamąją vietą, mūsų pavardę suras rinkiminės komisijos nariai. Nepakenks, jei laikysimės atstumo ir balsavimo patalpoje nelipsime vienas kitam ant kulnų. Vis tiek greičiau nebus.

Rinkiminės komisijos narys paprašys rinkėją pasirašyti ir jam bus įteikti du balsavimo biuleteniai. Viename jų perskaitysime konkrečių kandidatų pavardes. Ties jums pažįstamo, patinkančio ir patikimo kandidato pavarde esančiame langelyje pažymėkime „X“ ženklą.

Kitame rinkimų biuletenyje bus įrašyti 17 politinių organizacijų pavadinimai. Tokią pat žymą „X“ parašome ties mums žinomos organizacijos pavadinimu, o biuletenio apačioje nurodytuose 5 langeliuose iš savo pasirinktos partijos sąrašo įrašome tų politikų eilės numerius , kurie yra verti mūsų pasitikėjimo ir jei mes norime paprieštarauti konkrečios partijos vadovų pasirinktai rinkiminio sąrašo sudarymo tvarkai. Tai vadinama rinkiminio sąrašo reitingavimu.

Derėtų prisiminti, kad kiekvienas rinkėjas, pildydamas tuos penkis langelius gali pademonstruoti savo galią prieš bet kurios, net pačios „mylimiausios“ partijos vadovybę, kuri kartais rinkiminius sąrašus sudarinėja ne dėl ištikimybės valstybei ar rinkėjui, o dėl savo asmeninių interesų.

Be to, pasirinkto rinkiminio sąrašo reitingavimas yra beveik svarbesnis nei Seimo nario atšaukimo mechanizmas. Pastarasis, jei kada nors Seimas tokį ir patvirtins, nebus lengviau įgyvendinamas nei referendumo surengimas Tautos valia.

Jei suklysime kurį nors biuletenį pildydami, visada galima kreiptis į komisijos narius ir paprašyti sunaikinti neteisingai užpildytą bei pasiimti naują.

Abu rinkiminiai biuleteniai, jei norime, kad jie galiotų, turi būti tvarkingai, aiškiai, teisingai užpildyti bei įmesti į balsadėžę.

Beje, žmonės dažnai klausia, ar, pasirinkę konkretų kandidatą asmenybiniame biuletenyje, partiniame irgi privalo balsuoti už to asmens partiją. Jokiu būdu: jei jums patikimas, tarkime, yra valstiečių žaliųjų kandidatas, o partiniame biuletenyje simpatizuojate kokiai kitai partijai, tai ją ir rinkimės.

Tos pačios taisyklės galioja ir iš anksto, ir namuose balsuojantiems rinkėjams.

Lietuvos Seimo rinkimų įstatymas nesuteikia mums teisės balsuoti „PRIEŠ“ kurį nors kandidatą ar partiją, todėl žmonės kartais perbraukia vieną ar abu rinkiminius biuletenius, užrašo kokį sąmojį ar pan. Kartais, įmetęs į balsadėžę atsineštą tuščią lapą, rinkėjas oficialiuosius biuletenius pasiima prisiminimui. Tokiu atveju būtina prisiminti, kad privalu tokius „suvenyrus“ bent savo parašu pažymėti, nes išnešami rinkiminiai biuleteniai yra viena iš prekybos rinkėjų balsais priemonių. Be to, tai labai apsunkina darbą rinkiminių komisijų nariams, kuomet reikia suskaičiuoti galutinius rezultatus, o panaudotų ir balsadėžėje rastų rinkiminių biuletenių skaičius nesutampa.

Neapsimetinėju. Nemokėjimas balsuoti mane tikrai pribloškė. Iš asmeninės patirties žinau, kad Nepriklausomybės vaikai, gimę po 1990-ųjų, dažnai nedalyvauja pilietinėse rinkimų akcijose. Mano dukrai – trisdešimt. Vaikystėje, žaisdama, ji iš spalvoto popieriaus karpydavo korteles ir mokydavo lėles balsuoti. Todėl nesistebiu, kai suaugusi ji ne vieną savo draugą yra lydėjusi į rinkimines apylinkes ir aiškinusi, kaip reikia balsuoti. Už ką konkrečiai, ji bei kiekvienas renkasi pats.

Geriau gyventi pradėsime tik tuomet, kai patikėsime savo pilietinėmis galiomis, išmoksime naudotis teisėmis ir deramai atliksime pareigas.