Ugdymo įstaigų reitingavimas – objektyvu ar iškreipta?

Ne­ko­rek­tiš­kas klau­si­mas

Ar to­kiu, švel­niai ta­riant, ne­ko­rek­tiš­ku klau­si­mu ne­su­po­nuo­ja­me re­gio­nų vai­kams min­ties abe­jo­ti sa­vo mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­ja, jų pa­si­ren­gi­mu dar­bui, ar tai ne­ska­ti­na mo­ki­nių kuo grei­čiau iš­va­žiuo­ti iš na­mų, sa­vo ša­lies, ar tai dar la­biau ne­stip­ri­na so­cia­li­nės at­skir­ties tarp did­mies­čių ir re­gio­no mo­kyk­lų, jų su­prie­ši­ni­mo?

Fo­ru­mo me­tu ve­dė­jas ir dis­ku­tuo­to­jai sten­gė­si rem­tis sta­tis­ti­ka, ne­va, pa­tvir­ti­nan­čia jų tei­gi­nius. Ma­no nuo­mo­nė to­kia – blo­gų, neat­sa­kin­gai dir­ban­čių mo­ky­to­jų yra vi­sur – ir mies­te, ir kai­me, bet ge­rai dir­ban­čių­jų yra dau­gu­ma, to­dėl mi­nė­ta for­mu­luo­tė, ma­nau, ne­pa­ma­tuo­tai žei­džia to­kius at­si­da­vu­sius sa­vo pro­fe­si­jai pe­da­go­gus, be­je, re­gio­nuo­se ug­dan­čius daug dau­giau vai­kų iš pro­ble­mi­nių šei­mų, ku­rių be­veik ne­pa­si­tai­ko pres­ti­ži­nė­mis lai­ko­mo­se li­cė­juo­se, jė­zui­tų gim­na­zi­jo­se, į ku­rias no­rint pa­tek­ti rei­kia įveik­ti kon­kur­sus, at­ran­kas. Ir to­kia sta­tis­ti­ka iš­krei­pia vaiz­dą, ja rei­kia rem­tis at­sar­giau.

Toks žong­li­ra­vi­mas sta­tis­ti­ka pri­me­na ir kont­ra­ver­siš­kai ver­ti­na­mus Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mus, apie ku­riuos šian­dien ir no­riu kal­bė­ti.

Rei­tin­gai kaip links­mie­ji kal­ne­liai

Kiek­vie­nais me­tais du kar­tus ša­lies vi­suo­me­nė yra su­pa­žin­di­na­ma su švie­ti­mo įstai­gų bei aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų po­zi­cio­na­vi­mu bei sta­tis­ti­niu vaiz­du, dau­giau tu­rint tar­pu­sa­vio pa­ly­gi­na­mu­mo nuo­sta­tą, o ne­re­tai – ir du­riant pirš­tu į vie­ną ar ki­tą ug­dy­mo įstai­gą kaip ne­tin­ka­mai be­si­tvar­kan­čią ar ne­sie­kian­čią aukš­tų pa­sie­ki­mo re­zul­ta­tų.

Tai­gi žur­na­las "Rei­tin­gai" – tai ana­li­ti­nis švie­ti­mo ir aukš­to­jo moks­lo žur­na­las, ku­ria­me pa­tei­kia­mi tiek Lie­tu­vos gim­na­zi­jų ir vi­du­ri­nių mo­kyk­lų, tiek Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų, tiek ko­le­gi­jų rei­tin­gai, taip pat skir­tin­gų už­sie­nio uni­ver­si­te­tų rei­tin­gų ap­žval­gos.

At­ro­do, to­kio po­bū­džio ana­li­ti­nės žur­na­lis­ti­kos dar­bas iš­ties yra ver­tin­gas ir tu­rin­tis vi­suo­me­nės švie­čia­mą­jį už­tai­są, o sy­kiu ir ne­re­tai suo­rien­tuo­jan­tis jau­ną žmo­gų šio­je gau­sio­je ug­dy­mo įstai­gų įvai­ro­vė­je ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir iš da­lies ki­to­se ša­ly­se.

Ta­čiau pa­si­gi­li­nus į at­ski­rų bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų kas­me­ti­nę si­tua­ci­ją, jų kie­ky­bi­nius ir ko­ky­bi­nius in­di­ka­to­rius, daž­nai ky­la nuo­gąs­ta­vi­mas apie šių duo­me­nų pa­ly­gi­na­mu­mo eti­nę pu­sę, taip pat ir apie šių duo­me­nų kon­teks­tua­lu­mą.

Daž­nai ten­ka gir­dė­ti kai ku­rių ša­lies mo­kyk­lų / gim­na­zi­jų va­do­vų pa­si­sa­ky­mus bei nu­si­sta­ty­mą dau­giau ne­be­da­ly­vau­ti to­kiuo­se ver­ti­ni­muo­se ir rei­tin­ga­vi­muo­se, ku­rie daž­nu at­ve­ju iš­krai­po esa­mą si­tua­ci­ją ne tik re­gio­niš­ku­mo po­žiū­riu, bet ir aka­de­mi­nių pa­sie­ki­mų ar so­cia­li­nės tik­ro­vės at­žvil­giu.

Juk bū­na, kad vie­nais me­tais X mokykloje/gimnazijoje mo­kė­si ne itin moks­lui im­lūs ar el­ge­sio sun­ku­mų tu­rin­tys mo­ki­niai – tuo­met rei­tin­guo­se to­kia ug­dy­mo įstai­ga pa­ten­ka į že­miau­sias po­zi­ci­jas, ta­čiau ki­tais me­tais, kai šie mo­ki­niai gal­būt mig­ruo­ja ir kei­čia mo­kyk­las ar tie­siog bai­gia tam tik­rą ug­dy­mo pa­ko­pą – ši ug­dy­mo įstai­ga jau šok­te­li ko­ne į ly­de­riau­jan­čias po­zi­ci­jas. Tuo­met dau­ge­lis mū­sų ste­bi­si, kaip čia, klau­syk, yra, kad dar praei­tais me­tais ši mo­kyk­la bu­vo "apa­čio­je", o šie­met – jau tarp pir­mų­jų.

Pa­teik­siu ke­le­tą pa­vyz­džių. Pvz., rei­tin­guo­jant gim­na­zi­jas pa­gal at­ski­rus kri­te­ri­jus, kaip an­tai 50 gim­na­zi­jų, ge­riau­siai iš­mo­kan­čių lie­tu­vių kal­bą – Šiau­lių "San­tar­vės" gim­na­zi­ja 2018 m. rei­tin­ge uži­ma 361 vie­tą, o 2019 m. at­si­du­ria 3 vie­to­je, Rad­vi­liš­kio r. Si­dab­ra­vo gim­na­zi­ja 2017 m. rei­tin­ge yra tik 316 vie­to­je, o 2019 m. šo­ka į 11, Pak­ruo­jo r. Žei­me­lio gim­na­zi­ja 2018 m. yra 181 vie­to­je, o 2019 – lyg fe­nik­sas pa­ky­la į 22.

Pa­siž­val­gy­ki­me to­lė­liau. Vil­niaus "Sau­lės" pri­va­ti gim­na­zi­ja svy­ruo­ja nuo 3 vie­tos 2019 m. iki 50 vie­tos 2018 m. ar net 264 vie­tos 2016 me­tų rei­tin­guo­se. Kau­no r. Van­džio­ga­los gim­na­zi­ja, ku­ri ver­tin­ta pa­gal ge­riau­siai iš­mo­kan­čių ang­lų kal­bos – nuo 6 vie­tos šiais me­tais iki 307 vie­tos 2017 m.

Pa­na­šūs šuo­liai ste­bi­mi ir pa­gal ki­tus ver­ti­na­muo­sius in­di­ka­to­rius, pvz., mo­kant geog­ra­fi­jos, che­mi­jos, ma­te­ma­ti­kos, taip pat ir pa­gal vie­tas uži­mant ati­tin­ka­mus lai­mė­ji­mus vie­tos bei tarp­tau­ti­nė­se olim­pia­do­se – an­tai Ma­žei­kių Ga­bi­jos gim­na­zi­ja 2017 m. yra 102 vie­to­je, o 2019 – jau 12, Šiau­lių "Ro­mu­vos" 2018 m. – 52, o 2019 šo­ka į 8 po­zi­ci­ją.

Ug­dy­mo įstai­gų dė­lio­ji­mas į ei­lę – ne šuo­liai į aukš­tį ar 100 met­rų bė­gi­mas, kur vis­ką ga­li­ma su­skai­čiuo­ti cen­ti­met­rais, se­kun­dė­mis. Ma­no pa­teik­ti re­zul­ta­tų šo­ki­nė­ji­mų pa­vyz­džiai ro­do, kad toks ša­lies ug­dy­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mas – sa­ky­tum, ne­ly­gia­ver­tis ska­ti­ni­mas lenk­ty­niau­ti ( be­je, daž­no­kas – net du kar­tus per me­tus) nė­ra pa­jė­gus at­spin­dė­ti nū­die­nos so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių, kul­tū­ri­nių, re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, ga­liau­siai ir de­mog­ra­fi­nių di­men­si­jų.

Ži­no­me, kaip daž­nai ga­li keis­tis tam tik­rų Lie­tu­vos re­gio­nų tiek sta­tis­ti­nis, tiek ir so­cioe­ko­no­mi­nis pa­veiks­las, o su juo ir švie­ti­mo si­tua­ci­ja. Juo­lab, ste­bint Na­cio­na­li­nės švie­ti­mo agen­tū­ros pa­tei­kia­mus sta­tis­ti­nius duo­me­nis apie at­ski­rus ug­dy­mo įstai­gų in­di­ka­to­rius skir­tin­go ti­po sa­vi­val­dy­bė­se (kai­miš­ko­se, žie­di­nė­se, di­džių­jų mies­tų ir kt.), ma­to­me, kad vien sta­tis­ti­niais kie­ky­bi­niais pa­skai­čia­vi­mais mes ne­ga­li­me etiš­kai ir pa­ti­ki­mai da­ry­ti pa­ly­gi­na­mų­jų iš­va­dų, kai eg­zis­tuo­ja be­ga­lė ir ki­tų ko­ky­bi­nių pa­ra­met­rų.

Ki­taip ta­riant, ug­dy­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mas, vie­na ver­tus, ni­ve­liuo­ja vi­sas esa­mas ša­lies mokyklas/gimnazijas bei aukš­tą­sias mo­kyk­las ir trau­kia jas "ant vie­no kur­pa­lio"; ant­ra ver­tus, jau­čia­mas dau­giau žong­li­ra­vi­mas gry­nai sta­tis­ti­niais skai­čia­vi­mais ir pro­cen­ti­nė­mis iš­raiš­ko­mis, ne­re­tai pa­mirš­tant taip va­di­na­mus ir itin reikš­min­gus "minkš­tuo­sius" pa­ra­met­rus – pa­tį žmo­gų, ug­dy­ti­nį, pe­da­go­gą, dės­ty­to­ją, so­cia­li­nį at­ski­ros te­ri­to­ri­jos da­ri­nį ir esa­mus vie­tos lū­kes­čius bei po­rei­kius.

Lenk­ty­nių me­tas

Švie­ti­mas nė­ra vie­nin­te­lė sri­tis, kur lenk­ty­niau­ja­ma. Keis­ta, ta­čiau šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je jau ne vie­ne­rius me­tus ste­bi­me sa­vo­tiš­kas lenk­ty­nes dau­ge­ly­je ki­tų sri­čių – ir kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me, pra­mo­gų pa­sau­ly­je, as­me­ni­nio-so­cia­li­nio sta­tu­so už­ka­ria­vi­mo, gy­ve­ni­mo bū­do ar sti­liaus dek­la­ra­vi­mo sri­ty­se ir pa­na­šiai.

Net ir praė­jęs šven­tas Ad­ven­to lai­ko­tar­pis bu­vo pa­lies­tas tų lenk­ty­nių, kai ir ka­lė­di­nių eg­lu­čių įžie­bi­mas iš­pro­vo­kuo­ja int­ri­gas, so­cia­li­nį su­si­skal­dy­mą tarp at­ski­rų mies­tų, ap­kal­bas ar net nee­tiš­kus juo­ke­lius (jei, tar­ki­me, ne­pa­vy­ko įžieb­ti eg­lu­tės iš pir­mo kar­to...).

Kur vi­sa tai ve­da? Ar ne prie dar di­des­nio su­sve­ti­mė­ji­mo, nar­ci­zi­nio in­di­vi­dua­lu­mo, iš­kreip­tos kon­ku­ren­ci­jos ir dar di­des­nio so­cia­li­nės tik­ro­vės de­konst­ra­vi­mo? Ir tai jo­kiu bū­du, ma­ny­čiau, ne­pri­si­de­da prie taip vi­sų pro­pa­guo­ja­mos Ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo, vys­ty­mo, pa­lai­ky­mo ir puo­se­lė­ji­mo.

Ži­no­ma, svei­ka ir žmo­giš­ku­mu pa­grįs­ta kon­ku­ren­ci­ja – itin svar­bus mo­ty­va­ci­nis veiks­nys mums vi­siems veik­ti ir dau­ge­ly­je vie­tų net pa­si­temp­ti, ta­čiau ši kon­ku­ren­ci­ja ne­tu­rė­tų tap­ti vien vul­ga­raus po­pu­liz­mo, ki­tų su­men­ki­ni­mo ar pa­juo­kos įran­kiu, juk ir ka­lė­di­nės eg­lu­tės – vi­sos yra sa­vaip uni­ka­liai sa­vi­tos, gra­žios, tur­ti­nan­čios bei puo­šian­čios ka­lė­di­nio lau­ki­mo šven­tę. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie ki­tas mū­sų kas­die­nio gy­ve­ni­mo veik­los sri­tis, pa­sie­ki­mus bei pra­lai­mė­ji­mus.

Kas "stip­ru", kas "silp­na"?

Tai­gi skai­čiai skai­čiais, ta­čiau žur­na­lo "Rei­tin­gai" pus­la­piuo­se itin sto­ko­ja­ma de­ta­les­nio ir nuo­dug­nes­nio prie­žas­čių at­sklei­di­mo bei at­ski­rų mo­kyk­lų uni­ka­lu­mo iš­ryš­ki­ni­mo. Juk re­gio­nas re­gio­nui ne­ly­gus bei so­cio­kul­tū­ri­nis fo­nas iš­ties yra ne­vie­na­ly­tis.

Ga­liau­siai to­kios 2019 me­tų "Rei­tin­gų" žur­na­le esan­čios ant­raš­tės, kaip "2019 m. sa­vi­val­dy­bių rei­tin­gas: ne­to­ly­gu­mai vis di­dė­ja", "Tra­di­ci­nė mo­kyk­la bank­ru­tuo­ja: nu­si­vy­lę tė­vai slap­čia ren­ka­si na­mų mo­ky­mą" ar "Stip­rio­sios mo­kyk­los silp­ną­sias len­kia 5-7 kar­tus" lyg ir ne­ju­čia pri­mi­ty­viai gru­puo­ja mo­kyk­las į ke­lias di­de­les gru­pes – geros/blogos. Ta­čiau ne­la­bai kas ima­si ap­ra­šy­ti tų pa­čių tradicinių/ ne­tra­di­ci­nių mo­kyk­lų ar skir­tin­go po­bū­džio bei ti­pų ša­lies sa­vi­val­dy­bių iš­skir­ti­nu­mo ir stip­rių­jų jų pu­sių. Ko­dėl nė­ra skai­ty­to­jui paaiš­ki­ni­mo apie tai, kas yra "stip­ri" ar "silp­na" mo­kyk­la?

Tad re­mian­tis vien kie­ky­bi­niais po­žy­miais ar tik sta­tis­ti­nių skir­tu­mų iš­ryš­ki­ni­mu, ko ge­ro, dar to­li mums teks ei­ti sa­vi­tos, tau­ti­nės, ko­ky­biš­kos bei ne­bi­jan­čios klys­ti lie­tu­viš­kos mo­kyk­los kū­ri­mo link.

Šiuos sie­kius įgy­ven­din­ti, nea­be­jo­ti­na, pa­dės ir lau­kia­mas vi­sų po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo. Aiš­ku, jei į dis­ku­si­jas, ko­kia įvy­ko ir Šiau­liuo­se, bus kvie­čia­mi ne tik opo­zi­ci­nių, bet vi­sų par­ti­jų at­sto­vai.

Dirb­ti švie­ti­mo ba­ruo­se bū­ti­na vi­siems kar­tu, nes švie­ti­mo "re­for­mos" vyks­ta ir neį­vyks­ta nuo pat 1990 me­tų. Ta­da ir su­si­tar­si­me, kaip pa­dė­ti Mo­ky­to­jams, ar tie­siog nu­sprę­si­me jiems ne­truk­dy­ti dirb­ti.