Ugdymo įstaigų reitingavimas – objektyvu ar iškreipta?

Stasys Tumėnas, Seimo narys.
Va­sa­rio 24 d. Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je vy­ko "Lie­tu­vos po­li­ti­kos fo­ru­mas", tie­sio­giai trans­liuo­tas vi­sai Lie­tu­vai. Fo­ru­mo ve­dė­jas E. Ja­ki­lai­tis kaž­ko­dėl dis­ku­tuo­ti pa­kvie­tė vien tik LR Sei­mo opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vus. Kal­bė­ta apie Lie­tu­vos švie­ti­mo si­tua­ci­ją, ren­gia­mą po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mą švie­ti­mo klau­si­mais. Ma­ne, kaip švie­ti­mo erd­vės žmo­gų, keis­to­kai nu­tei­kė vie­na iš dis­ku­si­jos te­mų – "Ko­dėl šian­dien re­gio­nuo­se gi­mę vai­kai vis dar pa­smerk­ti pa­siek­ti ma­žiau?"

Ne­ko­rek­tiš­kas klau­si­mas

Ar to­kiu, švel­niai ta­riant, ne­ko­rek­tiš­ku klau­si­mu ne­su­po­nuo­ja­me re­gio­nų vai­kams min­ties abe­jo­ti sa­vo mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­ja, jų pa­si­ren­gi­mu dar­bui, ar tai ne­ska­ti­na mo­ki­nių kuo grei­čiau iš­va­žiuo­ti iš na­mų, sa­vo ša­lies, ar tai dar la­biau ne­stip­ri­na so­cia­li­nės at­skir­ties tarp did­mies­čių ir re­gio­no mo­kyk­lų, jų su­prie­ši­ni­mo?

Fo­ru­mo me­tu ve­dė­jas ir dis­ku­tuo­to­jai sten­gė­si rem­tis sta­tis­ti­ka, ne­va, pa­tvir­ti­nan­čia jų tei­gi­nius. Ma­no nuo­mo­nė to­kia – blo­gų, neat­sa­kin­gai dir­ban­čių mo­ky­to­jų yra vi­sur – ir mies­te, ir kai­me, bet ge­rai dir­ban­čių­jų yra dau­gu­ma, to­dėl mi­nė­ta for­mu­luo­tė, ma­nau, ne­pa­ma­tuo­tai žei­džia to­kius at­si­da­vu­sius sa­vo pro­fe­si­jai pe­da­go­gus, be­je, re­gio­nuo­se ug­dan­čius daug dau­giau vai­kų iš pro­ble­mi­nių šei­mų, ku­rių be­veik ne­pa­si­tai­ko pres­ti­ži­nė­mis lai­ko­mo­se li­cė­juo­se, jė­zui­tų gim­na­zi­jo­se, į ku­rias no­rint pa­tek­ti rei­kia įveik­ti kon­kur­sus, at­ran­kas. Ir to­kia sta­tis­ti­ka iš­krei­pia vaiz­dą, ja rei­kia rem­tis at­sar­giau.

Toks žong­li­ra­vi­mas sta­tis­ti­ka pri­me­na ir kont­ra­ver­siš­kai ver­ti­na­mus Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mus, apie ku­riuos šian­dien ir no­riu kal­bė­ti.

Rei­tin­gai kaip links­mie­ji kal­ne­liai

Kiek­vie­nais me­tais du kar­tus ša­lies vi­suo­me­nė yra su­pa­žin­di­na­ma su švie­ti­mo įstai­gų bei aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų po­zi­cio­na­vi­mu bei sta­tis­ti­niu vaiz­du, dau­giau tu­rint tar­pu­sa­vio pa­ly­gi­na­mu­mo nuo­sta­tą, o ne­re­tai – ir du­riant pirš­tu į vie­ną ar ki­tą ug­dy­mo įstai­gą kaip ne­tin­ka­mai be­si­tvar­kan­čią ar ne­sie­kian­čią aukš­tų pa­sie­ki­mo re­zul­ta­tų.

Tai­gi žur­na­las "Rei­tin­gai" – tai ana­li­ti­nis švie­ti­mo ir aukš­to­jo moks­lo žur­na­las, ku­ria­me pa­tei­kia­mi tiek Lie­tu­vos gim­na­zi­jų ir vi­du­ri­nių mo­kyk­lų, tiek Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų, tiek ko­le­gi­jų rei­tin­gai, taip pat skir­tin­gų už­sie­nio uni­ver­si­te­tų rei­tin­gų ap­žval­gos.

At­ro­do, to­kio po­bū­džio ana­li­ti­nės žur­na­lis­ti­kos dar­bas iš­ties yra ver­tin­gas ir tu­rin­tis vi­suo­me­nės švie­čia­mą­jį už­tai­są, o sy­kiu ir ne­re­tai suo­rien­tuo­jan­tis jau­ną žmo­gų šio­je gau­sio­je ug­dy­mo įstai­gų įvai­ro­vė­je ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir iš da­lies ki­to­se ša­ly­se.

Ta­čiau pa­si­gi­li­nus į at­ski­rų bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų kas­me­ti­nę si­tua­ci­ją, jų kie­ky­bi­nius ir ko­ky­bi­nius in­di­ka­to­rius, daž­nai ky­la nuo­gąs­ta­vi­mas apie šių duo­me­nų pa­ly­gi­na­mu­mo eti­nę pu­sę, taip pat ir apie šių duo­me­nų kon­teks­tua­lu­mą.

Daž­nai ten­ka gir­dė­ti kai ku­rių ša­lies mo­kyk­lų / gim­na­zi­jų va­do­vų pa­si­sa­ky­mus bei nu­si­sta­ty­mą dau­giau ne­be­da­ly­vau­ti to­kiuo­se ver­ti­ni­muo­se ir rei­tin­ga­vi­muo­se, ku­rie daž­nu at­ve­ju iš­krai­po esa­mą si­tua­ci­ją ne tik re­gio­niš­ku­mo po­žiū­riu, bet ir aka­de­mi­nių pa­sie­ki­mų ar so­cia­li­nės tik­ro­vės at­žvil­giu.

Juk bū­na, kad vie­nais me­tais X mokykloje/gimnazijoje mo­kė­si ne itin moks­lui im­lūs ar el­ge­sio sun­ku­mų tu­rin­tys mo­ki­niai – tuo­met rei­tin­guo­se to­kia ug­dy­mo įstai­ga pa­ten­ka į že­miau­sias po­zi­ci­jas, ta­čiau ki­tais me­tais, kai šie mo­ki­niai gal­būt mig­ruo­ja ir kei­čia mo­kyk­las ar tie­siog bai­gia tam tik­rą ug­dy­mo pa­ko­pą – ši ug­dy­mo įstai­ga jau šok­te­li ko­ne į ly­de­riau­jan­čias po­zi­ci­jas. Tuo­met dau­ge­lis mū­sų ste­bi­si, kaip čia, klau­syk, yra, kad dar praei­tais me­tais ši mo­kyk­la bu­vo "apa­čio­je", o šie­met – jau tarp pir­mų­jų.

Pa­teik­siu ke­le­tą pa­vyz­džių. Pvz., rei­tin­guo­jant gim­na­zi­jas pa­gal at­ski­rus kri­te­ri­jus, kaip an­tai 50 gim­na­zi­jų, ge­riau­siai iš­mo­kan­čių lie­tu­vių kal­bą – Šiau­lių "San­tar­vės" gim­na­zi­ja 2018 m. rei­tin­ge uži­ma 361 vie­tą, o 2019 m. at­si­du­ria 3 vie­to­je, Rad­vi­liš­kio r. Si­dab­ra­vo gim­na­zi­ja 2017 m. rei­tin­ge yra tik 316 vie­to­je, o 2019 m. šo­ka į 11, Pak­ruo­jo r. Žei­me­lio gim­na­zi­ja 2018 m. yra 181 vie­to­je, o 2019 – lyg fe­nik­sas pa­ky­la į 22.

Pa­siž­val­gy­ki­me to­lė­liau. Vil­niaus "Sau­lės" pri­va­ti gim­na­zi­ja svy­ruo­ja nuo 3 vie­tos 2019 m. iki 50 vie­tos 2018 m. ar net 264 vie­tos 2016 me­tų rei­tin­guo­se. Kau­no r. Van­džio­ga­los gim­na­zi­ja, ku­ri ver­tin­ta pa­gal ge­riau­siai iš­mo­kan­čių ang­lų kal­bos – nuo 6 vie­tos šiais me­tais iki 307 vie­tos 2017 m.

Pa­na­šūs šuo­liai ste­bi­mi ir pa­gal ki­tus ver­ti­na­muo­sius in­di­ka­to­rius, pvz., mo­kant geog­ra­fi­jos, che­mi­jos, ma­te­ma­ti­kos, taip pat ir pa­gal vie­tas uži­mant ati­tin­ka­mus lai­mė­ji­mus vie­tos bei tarp­tau­ti­nė­se olim­pia­do­se – an­tai Ma­žei­kių Ga­bi­jos gim­na­zi­ja 2017 m. yra 102 vie­to­je, o 2019 – jau 12, Šiau­lių "Ro­mu­vos" 2018 m. – 52, o 2019 šo­ka į 8 po­zi­ci­ją.

Ug­dy­mo įstai­gų dė­lio­ji­mas į ei­lę – ne šuo­liai į aukš­tį ar 100 met­rų bė­gi­mas, kur vis­ką ga­li­ma su­skai­čiuo­ti cen­ti­met­rais, se­kun­dė­mis. Ma­no pa­teik­ti re­zul­ta­tų šo­ki­nė­ji­mų pa­vyz­džiai ro­do, kad toks ša­lies ug­dy­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mas – sa­ky­tum, ne­ly­gia­ver­tis ska­ti­ni­mas lenk­ty­niau­ti ( be­je, daž­no­kas – net du kar­tus per me­tus) nė­ra pa­jė­gus at­spin­dė­ti nū­die­nos so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių, kul­tū­ri­nių, re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, ga­liau­siai ir de­mog­ra­fi­nių di­men­si­jų.

Ži­no­me, kaip daž­nai ga­li keis­tis tam tik­rų Lie­tu­vos re­gio­nų tiek sta­tis­ti­nis, tiek ir so­cioe­ko­no­mi­nis pa­veiks­las, o su juo ir švie­ti­mo si­tua­ci­ja. Juo­lab, ste­bint Na­cio­na­li­nės švie­ti­mo agen­tū­ros pa­tei­kia­mus sta­tis­ti­nius duo­me­nis apie at­ski­rus ug­dy­mo įstai­gų in­di­ka­to­rius skir­tin­go ti­po sa­vi­val­dy­bė­se (kai­miš­ko­se, žie­di­nė­se, di­džių­jų mies­tų ir kt.), ma­to­me, kad vien sta­tis­ti­niais kie­ky­bi­niais pa­skai­čia­vi­mais mes ne­ga­li­me etiš­kai ir pa­ti­ki­mai da­ry­ti pa­ly­gi­na­mų­jų iš­va­dų, kai eg­zis­tuo­ja be­ga­lė ir ki­tų ko­ky­bi­nių pa­ra­met­rų.

Ki­taip ta­riant, ug­dy­mo įstai­gų rei­tin­ga­vi­mas, vie­na ver­tus, ni­ve­liuo­ja vi­sas esa­mas ša­lies mokyklas/gimnazijas bei aukš­tą­sias mo­kyk­las ir trau­kia jas "ant vie­no kur­pa­lio"; ant­ra ver­tus, jau­čia­mas dau­giau žong­li­ra­vi­mas gry­nai sta­tis­ti­niais skai­čia­vi­mais ir pro­cen­ti­nė­mis iš­raiš­ko­mis, ne­re­tai pa­mirš­tant taip va­di­na­mus ir itin reikš­min­gus "minkš­tuo­sius" pa­ra­met­rus – pa­tį žmo­gų, ug­dy­ti­nį, pe­da­go­gą, dės­ty­to­ją, so­cia­li­nį at­ski­ros te­ri­to­ri­jos da­ri­nį ir esa­mus vie­tos lū­kes­čius bei po­rei­kius.

Lenk­ty­nių me­tas

Švie­ti­mas nė­ra vie­nin­te­lė sri­tis, kur lenk­ty­niau­ja­ma. Keis­ta, ta­čiau šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je jau ne vie­ne­rius me­tus ste­bi­me sa­vo­tiš­kas lenk­ty­nes dau­ge­ly­je ki­tų sri­čių – ir kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me, pra­mo­gų pa­sau­ly­je, as­me­ni­nio-so­cia­li­nio sta­tu­so už­ka­ria­vi­mo, gy­ve­ni­mo bū­do ar sti­liaus dek­la­ra­vi­mo sri­ty­se ir pa­na­šiai.

Net ir praė­jęs šven­tas Ad­ven­to lai­ko­tar­pis bu­vo pa­lies­tas tų lenk­ty­nių, kai ir ka­lė­di­nių eg­lu­čių įžie­bi­mas iš­pro­vo­kuo­ja int­ri­gas, so­cia­li­nį su­si­skal­dy­mą tarp at­ski­rų mies­tų, ap­kal­bas ar net nee­tiš­kus juo­ke­lius (jei, tar­ki­me, ne­pa­vy­ko įžieb­ti eg­lu­tės iš pir­mo kar­to...).

Kur vi­sa tai ve­da? Ar ne prie dar di­des­nio su­sve­ti­mė­ji­mo, nar­ci­zi­nio in­di­vi­dua­lu­mo, iš­kreip­tos kon­ku­ren­ci­jos ir dar di­des­nio so­cia­li­nės tik­ro­vės de­konst­ra­vi­mo? Ir tai jo­kiu bū­du, ma­ny­čiau, ne­pri­si­de­da prie taip vi­sų pro­pa­guo­ja­mos Ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo, vys­ty­mo, pa­lai­ky­mo ir puo­se­lė­ji­mo.

Ži­no­ma, svei­ka ir žmo­giš­ku­mu pa­grįs­ta kon­ku­ren­ci­ja – itin svar­bus mo­ty­va­ci­nis veiks­nys mums vi­siems veik­ti ir dau­ge­ly­je vie­tų net pa­si­temp­ti, ta­čiau ši kon­ku­ren­ci­ja ne­tu­rė­tų tap­ti vien vul­ga­raus po­pu­liz­mo, ki­tų su­men­ki­ni­mo ar pa­juo­kos įran­kiu, juk ir ka­lė­di­nės eg­lu­tės – vi­sos yra sa­vaip uni­ka­liai sa­vi­tos, gra­žios, tur­ti­nan­čios bei puo­šian­čios ka­lė­di­nio lau­ki­mo šven­tę. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie ki­tas mū­sų kas­die­nio gy­ve­ni­mo veik­los sri­tis, pa­sie­ki­mus bei pra­lai­mė­ji­mus.

Kas "stip­ru", kas "silp­na"?

Tai­gi skai­čiai skai­čiais, ta­čiau žur­na­lo "Rei­tin­gai" pus­la­piuo­se itin sto­ko­ja­ma de­ta­les­nio ir nuo­dug­nes­nio prie­žas­čių at­sklei­di­mo bei at­ski­rų mo­kyk­lų uni­ka­lu­mo iš­ryš­ki­ni­mo. Juk re­gio­nas re­gio­nui ne­ly­gus bei so­cio­kul­tū­ri­nis fo­nas iš­ties yra ne­vie­na­ly­tis.

Ga­liau­siai to­kios 2019 me­tų "Rei­tin­gų" žur­na­le esan­čios ant­raš­tės, kaip "2019 m. sa­vi­val­dy­bių rei­tin­gas: ne­to­ly­gu­mai vis di­dė­ja", "Tra­di­ci­nė mo­kyk­la bank­ru­tuo­ja: nu­si­vy­lę tė­vai slap­čia ren­ka­si na­mų mo­ky­mą" ar "Stip­rio­sios mo­kyk­los silp­ną­sias len­kia 5-7 kar­tus" lyg ir ne­ju­čia pri­mi­ty­viai gru­puo­ja mo­kyk­las į ke­lias di­de­les gru­pes – geros/blogos. Ta­čiau ne­la­bai kas ima­si ap­ra­šy­ti tų pa­čių tradicinių/ ne­tra­di­ci­nių mo­kyk­lų ar skir­tin­go po­bū­džio bei ti­pų ša­lies sa­vi­val­dy­bių iš­skir­ti­nu­mo ir stip­rių­jų jų pu­sių. Ko­dėl nė­ra skai­ty­to­jui paaiš­ki­ni­mo apie tai, kas yra "stip­ri" ar "silp­na" mo­kyk­la?

Tad re­mian­tis vien kie­ky­bi­niais po­žy­miais ar tik sta­tis­ti­nių skir­tu­mų iš­ryš­ki­ni­mu, ko ge­ro, dar to­li mums teks ei­ti sa­vi­tos, tau­ti­nės, ko­ky­biš­kos bei ne­bi­jan­čios klys­ti lie­tu­viš­kos mo­kyk­los kū­ri­mo link.

Šiuos sie­kius įgy­ven­din­ti, nea­be­jo­ti­na, pa­dės ir lau­kia­mas vi­sų po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo. Aiš­ku, jei į dis­ku­si­jas, ko­kia įvy­ko ir Šiau­liuo­se, bus kvie­čia­mi ne tik opo­zi­ci­nių, bet vi­sų par­ti­jų at­sto­vai.

Dirb­ti švie­ti­mo ba­ruo­se bū­ti­na vi­siems kar­tu, nes švie­ti­mo "re­for­mos" vyks­ta ir neį­vyks­ta nuo pat 1990 me­tų. Ta­da ir su­si­tar­si­me, kaip pa­dė­ti Mo­ky­to­jams, ar tie­siog nu­sprę­si­me jiems ne­truk­dy­ti dirb­ti.

Komentarai

Žurnalas Reitingai    Pir, 2020-03-02 / 09:31
Kaip ir visa Lietuvoje vykdoma “švietimo reforma” yra VERSLAS nieko bendra neturintis su deklaruojamų tikslų siekimu. Aplink švietimo sistemą susikūrė gerai organizuotos gaujos, už nieką neatsakančios, kurių vienintelis tikslas įsisavinti šiai sričiai skiriamas lėšas (tikrai nemenkas). Pasivadinę expertais, jie kasmet kuria koncepcijas, instrukcijas, planus, kurių pagrindu manipuliuoja mokytojais ir mokiniais. Jie masiškai “semiasi patirties” Suomijoje, Singapūre, Estijoje, dosniai ją pateikia Lietuvos mokyklai privalomam vykdymui. Kasmet naujos, vis durnesnės, bet gerai apmokamos. Vieno dalyko nėra šiame puikiai organizuotame procese - niekam neįdomi mokinio ir mokytojo nuomonė.
Svečias    Pir, 2020-03-02 / 14:25
Mokytojas - prestižinė profesija... Deja, deja, trisdešimt metų tas prestižas krenta pikiruojančio naikintuvo trajektorija. Negerbia nei valdžia, nei visuomenė, nei tėvai, nei mokiniai. Respublikos mokytojų amžiaus vidurkis virš penkiasdešimt metų, kas juos pakeis ? Paklauskite bet kurios gimnazijos abiturientų, kas ruošiasi rinktis mokytojo profesiją ? Gal pakils viena ranka, o gal ir nei vienos. Švietimui skiriamos biudžeto lėšos nuosekliai didėja nuo 2009 metų. Didėja švietimui skiriamų lėšų dalis ir savivaldybių biudžetuose. Mokyklų mažėja, mokinių taip pat. Kur dingsta pinigai ? Kokią šių lėšų dalį "suvalgo" įvairūs "institutai", "centrai", "agentūros", prisisiurbusios prie ministerijos ? Kiek išsibujojo regioninės, savivaldybių biurokratinės institucijos ? Kiek "lyderių" parengė įvairūs nepigiai kainuojantys "projektėliai", jei respublikoje masiškai trūksta vadovų ? Švietimas Lietuvoje atsigaus tada, kai pinigai bus skiriami tiesiogiai mokykloms ir mokytojams. Kai bus išnaikintos biurokratų armijos, neduodančios jokios pridėtinės vertės Lietuvos švietimui.
XXL    Ant, 2020-03-03 / 22:32

In reply to by Svečias

Diskusijos vedantysis E.Jakilaitis labai" kompetetingas žmogus"- apie švietimą išmano , nes turi patirties .O patirtis tokia, kad buvo pats mokinys. E.Jakilaitis , kaip tipiškas žurnalistas - mato tik Vilnių, o likusi Lietuva jam net neegzistuoja, nes tai provincija.Tik kažkodėl nemato, kad provincijose gyvena draugiški ir darbštūs žmonės. Švietimui, bet ne mokykloms skirtos lėšos naudojamos naujoms institucijoms pvz ."Švietimo pagalbos tarnyba". Ką ji veikia?Kokia jos nauda?Bet kiek ten etatų, kiek įdarbinta specialistų.
vinis į karstą    Pir, 2020-03-02 / 15:33
kuomet viena tokia Paulina prieš keletą metų teisme įrodė, kad Mokytojas ** yra nusikaltėlis, klausimų dėl švietimo sistemos, o ir dėl tokios valstybės ateities kaip ir neliko. Daigeliai sudygo, laukim derliaus.
Stasys Lipskis    Ant, 2020-03-03 / 06:38
pritariu pasakytoms mintims. Apie tą "'iškrypėlišką forumą", kai apie švietimą "panoro" kalbėti tik dešiniosios pakraipos politikai, Stasys Tumėnas jau gražiai, protingai ir principingai pasisakė Šiaulių televizijos laidoje. Ačiū Jam. O tas autoriaus pastebėtas "reitingavimas" man jau seni nusibodęs - tiesiog vaikiškas ir kvailas. Nesuprantu, kaip to žurnalo "žurnalistai" ir prisigalvoja tokių nesąmonių...
Ei    Ket, 2020-03-12 / 10:41
Stasiuk, kada atsibusite (na ten aukštai valdžioje), kad reikia ne varpais skambinti, o realiai padėti mokytojams?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.