Tautiečiai, stoiškai ištvėrę pandemijos metus

ELTA nuotr.
Prieš metus ir keturias dienas, 2020-ųjų kovo 16-ąją, Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Tad „Respublikos“ savaitės žmonės – visi mūsų šalies gyventojai, atlaikę visus karantinus ir iki šiol besitęsiančią COVID-19 pandemiją. Ištvėrę visaip. Drąsiau. Liūdniau. Pikčiau. Optimistiškiau. Aktyviau. Pasyviau. Ir vis vien nežinantys, kada ši pandemija baigsis. Bei kaip tiesiogiai paveiks konkretaus žmogaus asmeninį gyvenimą, lūkesčius.

 

„Respublikos“ žurnalistė

Pirmasis COVID-19 susirgimo atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2020 m. vasario 28 d. Šiauliuose. Pirmasis mirties nuo šios infekcijos atvejis užregistruotas 2020 m. kovo 21 d. Ukmergėje. Nuo pandemijos pradžios, kurią Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) Europoje paskelbė prieš metus, kovo 13 d., Lietuvoje jau COVID-19 užsikrėtė per 206 tūkst. žmonių. Dauguma jų – per 191 tūkst., pasveiko. Dar dalis gyventojų galimai persirgo tokia lengva infekcijos forma, kad net nebuvo užfiksuoti šalies gydymo įstaigose. Tad iš tikrųjų susirgusiųjų būta daugiau, nei skelbia oficialioji statistika. Nuo koronaviruso, praėjusio antradienio duomenimis, Lietuvoje numirė 3410 gyventojų. Ši statistika tikslesnė.

Išlaisvino kūrybiškumą

Už kiekvieno statistinio skaičiaus slepiasi žmonių likimai. Ir ne vien už šių skaičių. Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas pernai kovo 16 d. ir, laipsniškai jį lengvinant, tęsėsi iki birželio 17 d. O prieš tai valstybėje buvo paskelbta ekstremali situacija. Mus ragino saugotis, nors vaistinėse ir prekybos centruose nebuvo galima įsigyti net primityviausios apsaugos kaukės. Mus ragino dezinfekuoti rankas, nors nebuvo dezinfekcinių skysčių. Buvo tik muilas. Tad skarelė ar šalikas ant veido, šarminis muilas – į ranką, ir pirmyn! Kovoti su pandemija. Kuri tada atrodė tokia pat baisi kaip maras.

Bet tokia kritinė situacija išjudino mūsų populiacijos kūrybines galias. Vieni puolė siūti, gaminti veido kaukes. Kiti puolė ieškoti būdų, kaip medicininių kaukių parsigabenti iš Kinijos. Vietoje buvo gaminami apsauginiai skydai. Iniciatyvūs valdininkai, verslininkai, nepaisydami biurokratinių kliūčių, aprūpino pirmaisiais reagentais, dirbtinio kvėpavimo aparatūra, pirštinėmis, respiratoriais ir t.t. Tai buvo asmeninės rizikos metas. Įžūlumo, mizantropijos ir filantropijos metas. Vieni savanoriavo, o kiti pergrupavo verslus. Viena vertus, tai parodė, koks individas yra apsukrus, kai labai išsigąsta. Arba kaip apsukriai gali finansiškai pasinaudoti kitų išgąsčiu. Nes pandemija yra pati įtikinamiausia medicininės prekės reklama. Kita vertus, tą pernykštį pavasarį sužydėjo ne tik tulpės, bet ir spalvingos, išmoningos, žaismingos veido kaukės. Priderintos net prie švarkų, sijonų. Išpopuliarėjo internetinė prekyba, nuotolinis mokymasis, darbas, bendravimas, bažnytinės apeigos ir t.t. Tiesa, teko paaukoti įprastines Velykas. O tai net ir labai suvirtualėjusiam, į „kompą“ įlindusiam lietuviui vis vien skaudu.

Išbando kantrybę

O paskui atėjo vasara. Sugužėjome į Palangą. Sugulėme be jokios saugios 2 m distancijos pliažuose. Ir ėmėme šaipytis iš koronaviruso. Bet rudeniop jis sugrįžo. Smogė daug galingiau. Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d. vėl gyvename karantino sąlygomis. Tik šitas – daug irzlesnis, piktesnis, anarchiškesnis. Ir visiškai nekūrybiškas!

Pasaulyje milijonai žmonių per pandemiją neteko darbo, yra prastovose arba patiria, kaip žlunga jų verslai. Lietuvoje turizmo sektoriuje užpernai dirbo 51,5 tūkst. žmonių. Dabar šis sektorius merdėja. Viešbučių ir restoranų sektorius irgi. Nors sukuria 42 tūkst. darbo vietų. Taip pat ir įmonėse, kurios teikia viešbučiams maistą, gėrimus, baldus, patalynę, skalbimo, IT paslaugas ir t.t. Dar pridėkime grožio paslaugų darbuotojus, muziejininkus, bibliotekininkus, aktorius, muzikantus, aviatorius – ir turėsime šimtus tūkstančių nuo COVID-19 nukentėjusių žmonių. Įskaitant ir policijos pareigūnus, kurie net per didžiąsias žiemos šventes turėjo papildomai patruliuoti šalies keliuose. Tad tik dar kartą tenka nusistebėti tiesiog neįtikėtina Lietuvos piliečių kantrybe. Arabai, armėnai ar brazilai jau būtų nuo viso šio „kovidinio“ tramdymo pasiutę.

Įvelti į Santas Barbaras ir konkurencinius karus

O mes? O mes ką? Per pirmą karantiną mus gąsdino karstais, ekskavatoriais ir masinėmis kapavietėmis. Na, neveikia – ir viskas! Todėl dabar, kad mes galutinai nepasiustumėme, įveliami į Santas Barbaras. Pavyzdžiui, ką apie Jungtinės Karalystės monarchiją pasakė Megan Markl ir labai klusnus sutuoktinis princas Haris. O kaip jaučiasi ligoninėje princas Filipas? O ką galvoja karalienė? O ką galvoja dvariškiai? O ką galvoja Obama ir Opra? Štai ir atitrūksta pandemijos apimtas pasaulis, o su juo – ir lietuviai nuo asmeninio išgyvenimo problemų. Na, ir kas, kad dėl pandemijos tapau pašalpiniu? Svarbu, kad princas Čarlzas nustojo finansuoti princą Harį. Na, ir kaip tas milijonierius vargšiukas dabar išgyvens? Ypač, kai žmonelė laukiasi. Didesnė tragedija, nei per pandemiją bankrutavusi kebabinė.

Kita tema – skiepytis ar nesiskiepyti? O jei skiepytis, tai kokia vakcina? Nors dramų karaliai sėkmingai alpsta, „miršta“, leipsta nuo visų vakcinų. Net ir nuo placebo. Tačiau žmogus visada tiki, kad jam, nelaimėliui, kažkas būtinai bruka prastą daiktą. O kažkas gauna patį geriausią, deficitinį daiktą. O kas? Aišku, valdžia!

Nelabai tikiu, kad farmacijos gigantai specialiai kuria vakcinas, kad žmoniją išnuodytų, o valstybių vadovai jas perka, kad išnuodytų savo piliečius. Labiau tikėtina, kad skiepų rinkoje padaugėjus vakcinų, kiekvienas gamintojas stengiasi sumenkinti ar net sukompromituoti kitus gamintojus. Dėl konkurencijos. Galbūt todėl staiga tapo pavojinga britiška vakcina, nors nuo jos nemirė 17 milijonų jau paskiepytų britų. Jei valstybės dalyvauja agurkų karuose, tai kodėl iš ES pasitraukusių britų papildomai nenubausti brokuojant jų vakciną? Kuri visiems tiko, kai buvo mažesnis pasirinkimas.

Tačiau mes, tramdomi karantinų, judėjimo draudimų, bent nukreipiame savo dėmesį nuo Stambulo konvencijos, nuo vienalyčių partnerysčių įteisinimo... į buteliuką su vakcina! Na, tiesiog fokusuojamės, hipnotizuojamės! Bijome! O kuo labiau žmonės bijo, tuo valdžiai lengviau juos kontroliuoti. Judėjimą! Srautus! Poreikius! Net būsimas Velykas! Matau, kokie tie visi varžytojai pasijunta reikšmingi bei svarbūs. Leis-neleis. Duos-neduos. Teiksis-nesiteiks. Žmogiukai, niekada neturėję savo asmeninio verslo, nesukūrę nė vieno euro pridėtinės vertės, ramiai postringauja apie būtinybę drausti, neleisti ir dar kartą drausti. Nors visa asmeninė patirtis – gimnazija, universitetas, Seimas. Matyt, apvaizda, Fortūna ar dar kažkas transcendentiško specialiai atsiuntė pasauliui pandemiją. Kad žmonės pamatytų, kokie riboti žmogeliai juos tramdo, kontroliuoja ir valdo.