Šv. Jokūbo piligrimų kelias ir Joniškis – kas bendro?

…Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Žagarė ir Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės kripta, Senosios Žagarės bažnyčia. Ir, žinoma, savivaldybės centras, Joniškio miestas. Būtent šie trys garsūs vardai mus, pirmuosius lietuviškojo Švento Jokūbo kelio piligrimus, 2012 metais atvedė į Joniškį ir Rudiškius. Man, vienai iš tų pirmųjų piligrimų, 2012 m. gegužę aplankiusiai visas vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių, tai buvo nepamirštama kelionė, piligrimystė, tapusi rekolekcijomis. O juk su bendraminčiais į tą žygį leidomės labai praktiško tikslo vedini: surinkti informaciją mano pranešimui, kurį turėjau padaryti Europos Parlamente, apie Švento Jokūbo pėdsakus Lietuvoje.

Švento Jokūbo kelio šviesa

Po to daug kas įvyko: iš pranešimo išėjo knyga „Šv. Jokūbo kelio šviesa”, lietuvių ir anglų kalbomis, išleista 2012 metais, kuriai vėliau prireikė net keturių! leidimų, pasklidusi po pasaulį.

Knygoje – ir Rudiškiai, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, jos istorija, kvietimas ją aplankyti. Joniškio, Žagarės, Rudiškių vardas ne kartą skambėjo tarptautinėse konferencijose Vilniuje ir Ispanijoje, Portugalijoje – visur, kur tik buvo kalbama apie lietuviškąsias Šv. Jokūbo piligrimų kelio atšakas, kai siekėme Šv. Jokūbo kelio tinklo tarptautinio pripažinimo. 2013 m. rudenį Lietuvoje įsisteigė Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, 2016 m. gegužę – Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, kurios steigėjomis tapo 9 savivaldybės.

Šiuo metu ji vienija 25 savivaldybes, viena iš jų – Joniškio rajono savivaldybė. Ši Lietuvos savivaldybių, per kurias driekiasi Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo Lietuvoje atšakos, asociacija tuoj pat sulaukė pripažinimo Europoje: 2016 m. birželio 3 dieną ji tapo visaverte Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare, kurioje veikia išvien su Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos valstybių regionais ir savivaldybėmis, jų asociacijomis.

Svarbu ir tai, kad nuo pat pradžių Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo, kurį sudaro keturi tarptautiniu lygiu pripažinti ir sertifikuoti keliai arba atšakos, globėju tapo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas Gintaras Grušas. Keturi minėtojo tinklo keliai – tai Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus atšakos, o vienas iš jų, Kauno kelias, driekiasi per Joniškio rajono savivaldybę.

Dar vienas kelias, Švento Jokūbo žiedas, jungiantis visas Lietuvoje esančias Šv. apaštalo Jokūbo šventoves, kol kas tarptautiniu lygiu nepripažintas ir nesertifikuotas. Čia paminėti keliai, juose esantys lankytini objektai teisėtai gali būti žymimi Šv. Jokūbo kelio ženklu. Jokių kitų Šv. Jokūbo piligrimų kelių Lietuvoje nėra.

Sulaukėme ir Lietuvos Vyriausybės paramos ir pripažinimo: 2016 m. birželio 1 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą”, kuriuo konkretūs darbai pavedami atlikti Vyriausybės departamentams, ministerijoms, kartu su Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.

Kodėl Žagarė?

Įdomu pastebėti, kad pradžioje, identifikuojant, nustatant Šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje maršrutus, Žagarės Šv. Jokūbo piligrimų kelyje nebuvo. Ir tik Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio bei Žagarės parapijos klebono kun. Mariaus Dyglio pastangomis Žagarė tapo Šv. Jokūbo Kauno kelio Lietuvoje stotimi. Vyskupo argumentai buvo neatremiami, ir piligrimų kelio maršrutas buvo „pasuktas”, o Žagarė tapo kelio stotimi.

2015 metais, gegužės 5 – spalio 16 dienomis, grupė Lietuvos piligrimų su kryžiumi, pėsčiomis, nukeliavo iš Žagarės į Santjago de Kompostelą, Šv. apaštalo Jokūbo vardo miestą Ispanijoje, prašydami Dievo gailestingumo sau bei visam pasauliui. Ateinančius nuo Žagarės pasitikome juos Kaune, palydėjome į tolimesnį žygį.

Žinia, darbai patys nepasidaro. Juos padaro žmonės, dažniausiai vedami gražios idėjos, meilės Dievui ir žmonėms. Žagariečiai dalyvavo ne vienoje jau tradicine tapusioje Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetėje, gimnazistai ir jų mokytojai keliavo po Lietuvą autobusu, lankydami Šv. apaštalo Jokūbo vardo šventoves Vilniuje, Jonavoje ir kitur, visur buvo svetingai pasitikti ir su meile palydėti į kelią. Domėjimasis Šv. Jokūbo piligrimų keliu, dalyvavimas piligrimų žygiuose juos atvedė ir į Europos Parlamentą.

Žagarės klebonui kun. Mariui Dygliui vadovaujant, Žagarės gimnazijos bendruomenei talkinant, Šv. Jokūbo piligrimų Kauno kelio atšaka Joniškio rajone, aplinkui Žagarę buvo pažymėta Šv. Jokūbo kelio ženklais.

Kažkam tai nepatiko: ant lauko riedulių, kelių kun. M. Dyglio ir jam talkinusių mokytojų bei gimnazistų nupiešti piligrimų kelio ženklai vandalų buvo sudarkyti, ant jų baltais dažais užpiešiant kitokius ženklus. Kam užkliuvo Šv. apaštalo Jokūbo ženklas, kvietimas pažinti savo kraštą per jo krikščioniškąsias šaknis? Jau metai praėjo nuo to vandalizmo akto, tačiau Joniškio rajono policija taip ir neatsakė į šį klausimą…

Pabaigai

Baigdama noriu pasakyti: yra keliai ir yra Keliai. Yra turistiniai, pramoginiai maršrutai ir yra piligrimų maršrutai. Piligrimystė, visų pirma Švento Jokūbo piligrimų keliu, skaičiuoja savo istoriją nuo ankstyvųjų viduramžių. Joniškis yra Šv. Jokūbo kelyje – tarptautiniu lygiu pripažintame, setifikuotame, tikrame. Tai – bendrų LR Vyriausybės, Katalikų bažnyčios Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybės, dviejų Lietuvoje veikiančių asociacijų – Šv. Jokūbo kelio draugų ir Švento Jokūbo kelio savivaldybių, vietos entuziastų bendro, koordinuoto darbo rezultatas. Tuo galime džiaugtis.

Veikdami kartu galime pasiekti ir kitų tikslų: piligrimų, keliaujančių Šv. Jokūbo piligrimų keliu per Joniškio rajoną, skaičiaus didėjimo, didesnio Žagarės, Rudiškių bei Joniškio žinomumo Europoje, kaip ir galimybių papildyti savivaldybės biudžetą naujomis pajamomis.