Stalingradas

 

Toks le­mia­mas mū­šis šią sa­vai­tę lau­kia ir vi­daus po­li­ti­kos fron­te. Sta­ling­ra­de triuš­ki­na­mą pra­lai­mė­ji­mą pa­ty­rė puo­lan­čio­ji pu­sė, į vie­ną krep­šį su­dė­ju­si vi­sus kiau­ši­nius, klai­din­gai pa­si­rin­ku­si ne­va silp­niau­sią prie­ši­nin­ko vie­tą, nors, at­ro­dė, per­ga­lė čia pat. Nė men­kiau­sio ženk­lo, kad ki­tą sa­vai­tę pa­si­seks ir tiems, ku­rie vi­daus po­li­ti­kos ka­ruo­se du mė­ne­sius bu­vo pe­rė­mę ini­cia­ty­vą ir jau ma­ta­vo­si nu­ga­lė­to­jo vai­ni­ką.

Die­na die­non, kai lapk­ri­čio 11 d. ži­niask­lai­dai bu­vo per­duo­ta in­for­ma­ci­ja apie su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Nar­ke­vi­čiaus pie­tus Abu Da­by­je, ži­niask­lai­da lyg pa­sam­dy­ta (da­le­ly­tė „lyg“ tur­būt per­tek­li­nė) įni­ko tal­žy­ti mi­nist­rą, kas­kart pa­ti nu­si­ste­bė­da­ma, kad jis dar neat­sis­ta­ty­di­no. Tai­ki­niu bu­vo pa­si­rink­ta vi­sa Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja – Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­ga, nu­ta­rus, kad tai silp­niau­sia val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos da­lis. Jau vien tai by­lo­ja, kaip tie stra­te­gai men­kai iš­ma­no net Lie­tu­vos po­li­ti­kos rea­ly­bę.

Sun­ku bū­tų su­skai­čiuo­ti, kiek tar­ny­bų ir ži­niask­lai­dos žmo­giš­kų ir fi­nan­si­nių re­sur­sų, ete­rio lai­ko su­de­gin­ta, ieš­kant šios ma­žy­tės Sei­mo na­rių frak­ci­jos spin­to­se ske­le­tų. Ta­čiau re­zul­ta­tas bu­vo dau­giau nei grau­dus. Z.Je­dins­kio sū­naus nak­vy­nė Sei­mo vieš­bu­ty­je su pa­ne­le (vei­kiau­siai ne­bū­tų už­kliu­vęs, jei­gu bū­tų nak­vo­jęs su po­nai­čiu?). Ir ga­liau­siai gė­din­gai ap­si­spjo­vė pa­tys spjau­dy­to­jai: ap­si­juo­kė, pa­lei­dę „an­tį“, kad mi­nist­ras bra­ko­nie­ria­vo eže­re, ku­rio nie­kad nė­ra re­gė­jęs, nu­tie­sė as­fal­tą frak­ci­jos ko­le­gai, nors tai bu­vo pa­da­ręs jo pirm­ta­kas. Ko­me­di­ja, ir tiek.

To­dėl nei sau­sio 14 d., nei vė­liau J.Nar­ke­vi­čius neat­sis­ta­ty­dins, jo par­ti­ja iš koa­li­ci­jos ne­si­trauks ir jos ne­sug­riaus, Sau­liaus Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė dirbs iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos. Ar Lie­tu­vai dėl to bus blo­giau?

Bet su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro ir net val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos bei Vy­riau­sy­bės iš­li­ki­mu ki­tos sa­vai­tės vie­ti­nis Sta­ling­ra­das ne­si­bai­gia. Ne ma­žiau lem­tin­gas Lie­tu­vos po­li­ti­nei atei­čiai, jos de­mok­ra­ti­jos rai­dai – Sei­mo bal­sa­vi­mas dėl pre­zi­den­to ve­to su­ma­žin­tam rin­ki­mų į Sei­mą bar­je­rui iki 3 ir 5 pro­cen­tų. Lau­kia nuo­žmios kau­ty­nės, nes ki­lu­si grės­mė D.Gry­baus­kai­tės vi­są de­šimt­me­tį puo­se­lė­tai dvi­par­ti­nei sis­te­mai (iš tik­rų­jų vien­par­ti­nei, tik su dviem skir­tin­go­mis frak­ci­jo­mis). Ir, žiū­rėk, D.Gry­baus­kai­tės iš­dau­žy­ti po­li­ti­niai ma­žu­tė­liai vėl at­si­gai­va­lios, pra­dės reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, pai­nio­tis no­menk­la­tū­rai po ko­jo­mis. To­dėl no­menk­la­tū­rą ap­tar­nau­jan­tys po­li­to­lo­gai ir su­kė­lė to­kią is­te­ri­ją, nes po­li­ti­nis pliu­ra­liz­mas ke­lia pa­vo­jų ir jų mo­no­po­li­jai.

Ši sa­vai­tė ypač ne­ma­lo­ni bus pre­zi­den­tui Gi­ta­nui Nau­sė­dai. Man ap­mau­du, kad pre­zi­den­to ko­man­da vals­ty­bės va­do­vą neap­dai­riai įvė­lė į sve­ti­mus vi­daus ka­rus, ku­riuo­se be­maž neį­ma­no­ma iš­veng­ti rim­tų po­li­ti­nių nuo­sto­lių. Šit ir praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį in­ter­viu Lie­tu­vos ra­di­ju­je jis pa­gal tar­ny­bų iš pa­sku­ti­nių­jų su­gram­dy­tus in­for­ma­ci­jos li­ku­čius (apie su­si­sie­ki­mo sis­te­mo­je įdar­bin­tus par­tie­čius - su kon­kur­su, be kon­kur­so, pa­gal įsta­ty­mą ar apei­nant jį?) iš­šo­vė kont­ro­li­nį šū­vį.

Ar pa­tai­kė? Var­gu bau. Ta­čiau kal­bu ne tik apie su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą ir net ve­to, ku­rį val­dan­tie­ji nu­si­tei­kę įveik­ti. Ge­rai neap­gal­vo­jus, iš pre­zi­den­tū­ros pa­sku­bė­ta iš­leis­ti Žval­gy­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas – jau vien to­dėl, kad jos pra­tę­sia ydin­gą pra­kti­ką, kai įsta­ty­mus pa­čios sau ruo­šia spe­cia­lio­sios tar­ny­bos. At­ro­do, pa­tai­so­mis ne­su­ža­vė­ta net opo­zi­ci­ja, o tei­si­nin­kų bend­ruo­me­nė­je su­kė­lė nuo­sta­bą ir pa­ma­tuo­tą ne­ri­mą dėl slap­tų­jų tar­ny­bų ga­lių stip­ri­ni­mo ir grės­mės žmo­gaus tei­sėms.

Slap­tų­jų tar­ny­bų au­sys ky­šo ir pri­svi­lu­sio­je, nie­kam nau­dos neat­ne­šu­sio­je ko­šė­je dėl J.Nar­ke­vi­čiaus. Mi­nist­ras, už­si­mo­jęs iš­vai­ky­ti Ro­ko Ma­siu­lio at­ves­tą ne­ti­ku­sią AB „Lie­tu­vos pa­štas“ val­dy­bą ir ad­mi­nist­ra­ci­ją, pri­va­lė­jo ati­džiau pa­stu­di­juo­ti per­so­na­lo są­ra­šą. Ja­me bū­tų ra­dęs Kor­po­ra­ty­vi­nių ry­šių de­par­ta­men­to va­do­vę Vai­dą Bud­rie­nę, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Kęs­tu­čio Bud­rio pa­čią. Kai K.Bud­rys dar bu­vo D.Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais, ži­niask­lai­dos ir slap­tų­jų tar­ny­bų kor­po­ra­ty­vi­niai ry­šiai itin su­tvir­tė­jo. Jie nė­maž ne­su­silp­nė­jo iki šiol - tuo kas­dien įsi­ti­ki­na ir val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ir jos Vy­riau­sy­bė.