Naujausios
Spauda – suspardyta, bet nepribaigta
Pirmasis šios dienos „Šiaulių krašto“ ir kitų regioninių dienraščių puslapis – šios kadencijos valdžios svajonė. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, parlamento Informacinės visuomenės plėtros pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada čia buvęs vienu iš trijų ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negriežiantys pirmaisiais smuikais, bet klusniai vykdantys partines komandas.
Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautojantį politikų smūgį – beveik keturis kartus padidintą PVM. Ne 2 ar 3 procentais, o 4 kartus.
Dar – drastiškai apmokestino autorinius atlyginimus. Pripažįstame: juos reikėjo apmokestinti, bet ne vienu metu, didžiausios krizės akivaizdoje, kai pajamos iš reklamos krito 50 – 60 proc.
Dabartinei Seimo daugumai, naktinių mokesčių koalicijai, reikėjo padaryti, nes tai buvo didžiojo keršto planas, keršto už kritiką, todėl, kad didžioji dalis laikraščių nebuvo Vyriausybės, savivaldybių, partijų parankiniais.
Vėliau atėmė teismo skelbimus – vieną iš pagrindinių vietos laikraščių pajamų šaltinių, kompensacijas už prenumeratą kaimo vietovėse, parengtas mechanizmas, kaip laikraščiuose nebespausdinti oficialios informacijos.
Procesas tęsiasi, nes spauda gyva, gerokai nukraujavusi, bet dar kandžiojasi.
Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita.
Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų.
„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos“, – rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.
Spaudai Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas be Lietuvos dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad tai – specifinė verslo sritis, tai – žinių, nuomonių įvairovės, švietimo, kultūros sklaidos misija.
Šios kadencijos Seimas negirdi ne tik šių argumentų, bet ir Prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, jog reikia atlaisvinti spaudai užmegztą kilpą ir vėl taikyti lengvatinį PVM.
Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti Prezidentės siūlomų pataisų, parlamentarai priimdami Pavasario sesijos darbų programą buvo įsipareigoję tai padaryti dar kovo mėnesį.
Projektas ir toliau dūlėja stalčiuose, nes taip reikia, toks planas, nes spauda dar gyva, dar ne visas redakcijas užvaldė partokratija, dar Lietuvos žmonės – miestuose ir kaimuose – nori skaityti.
Dar ne visur tamsa.
Kartu šis „Šiaulių krašto“ ir kitų protesto akciją palaikančių laikraščių pirmieji puslapiai yra viena pirmųjų, bent jau regioninės spaudos, vienijimosi užuomazgų.
Redakcija