Naujausios
- Kovo 11-ąją Lietuva pasitinka kaip niekad susipriešinusi. Kaip iki to atėjome? – „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Algimanto SĖJŪNO.
- Susipriešinimą sukėlė naujoji Seimo dauguma. Jų elgesys nuo pat pradžių buvo nedemokratiškas. Valdančioji dauguma surinko tik apie 40 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų. Tad dabartiniai valdantieji arba nesuvokia, arba nenori suvokti, jog jie negali sakyti, kad atstovauja tautos daugumai. Todėl kiekvienas veiksmas, kai neturima daugumos, turi būti atliekamas suderinimo keliu, turi būti atsižvelgiama į opozicijos nuomonę, nepaminamos jos teisės. Bet taip nėra. Dabar viskas primetama iš jėgos pozicijų.
Atsimenate, kaip smarkiai jie kritikavo „valstiečių“ pandemijos suvaldymo sistemą. Dabartinė premjerė tada kalbėjo, jog turi planų, kaip suvaldyti pandemiją. Kai konservatoriai su liberalais atėjo į valdžią, paaiškėjo, kad jokių planų ne tik nebuvo, bet ir iki šiol nėra!
Be to, valdantieji visiškai nuvertina specialistus. Jeigu pažiūrėtume į Sveikatos apsaugos ministeriją, pamatytume, jog jos vadovybė tiesiog perkelta iš Valstybės kontrolės, todėl vadovybėje nėra sveikatos apsaugos specialistų – medikų. Man tai nesuprantama. Žinoma, vadovaujantis asmuo išties nebūtinai turi būti tos srities specialistas, bet jo patarėjai, komanda turi išmanyti tą sritį.
Visoje Energetikos ministerijos vadovybėje nėra nė vieno, kuris iš tikrųjų suprastų tokią sudėtingą energetikos sistemą – čia dirba politologai, istorikai, mechanikai, matematikai, kuriems vadovauja ministru tapęs istorikas-vadybininkas. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas yra miškininkas, o visoje komisijoje gal tik keli žmonės išmano energetikos klausimus. Vadinasi, sudėtingus techninius ir valstybei svarbius elektros tinklų sinchronizavimo, Astravo klausimus sprendžia žmonės, kurie nesupranta tų dalykų! Ar jie gali priimti teisingus sprendimus, reikalingus valstybei?
Panaši padėtis visose ministerijose, Seimo komisijose. Perfrazuojant garsiąją Lenino frazę – valstybę valdyti gali ir virėja. Ir valdo. Svarbu, kad būtų iš reikiamos partijos.
- Ar kada galėjote įsivaizduoti, kad tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? Turiu minty valdančiųjų siūlymą teisės aktais drausti „neapykantos kalbą“, kaip jie vadina bet kokius pasisakymus prieš vienalytes šeimas, Stambulo konvenciją ir kitokį prigimtinės tvarkos griovimą Lietuvoje?
- Akivaizdu, vyksta politinė kova. Konservatorių bei liberalų dauguma nori įsitvirtinti, paimti absoliučią valdžią. Tam jie imasi daug drastiškesnių žingsnių, nei noras primesti daugumai mažumos palaikomą Stambulo konvenciją.
Konservatoriai iškėlė klausimą, kas turi važiuoti į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Visiems iki šiol buvo aišku, kad tai prezidento prerogatyva. Todėl bandymas pasikėsinti į galiojančią tvarką man nesuprantamas. Jeigu norima tai pakeisti, vadinasi, reikia keisti Konstituciją. Bet kai pradedama kalbėti, jog EVT svarsto vidaus klausimus ir ten turi važiuoti premjerė, man kyla klausimas, ar mes nebeturime valstybės, jeigu Briuselyje jau svarstome „vidaus klausimus“?
Tada gal ir sakykime, kad nebeturime valstybės. Bet kol kas dar Europos Sąjunga yra valstybių sąjunga. Todėl dabartinis prezidento institucijos puolimas mane žeidžia kaip signatarą, nes kyla pagrįstas klausimas, ar mes jau nevertiname to, kad esame nepriklausoma valstybė? Už kurią parašą dėjau ir aš tą atmintiną Kovo 11-ąją.
- Nuotaika Kovo 11-osios šventei, nekalbant apie karantiną ir visus suvaržymus, nelabai gera, ar ne? Kaip jaučiatės, matydamas tai, kas vyksta?
- Kai matau, kaip valdančiosios daugumos sprendimai kiršina Lietuvą, gilina ir taip jau dėl pandemijos sudėtingą situaciją, išties nėra šventės džiaugsmo. Ir man baisu, kai matau išpuolius prieš Konstituciją, kuria džiaugėmės 30 metų! Ir išbandėme! Kalbu apie išpuolius prieš prezidento instituciją, tradicinę šeimą ir Rinkimų įstatymą, kurį naujoji dauguma nori keisti.
Rinkimų įstatymo pakeitimais praktiškai norima atimti teisę, kad Lietuvos Respublikos pilietis, surinkęs atitinkamą kiekį parašų, galėtų dalyvauti rinkimuose. Siekiama naikinti vienmandates apygardas. Kad būtų galima saugiai pasislėpti už partijų rinkimų sąrašo. Kas tada bus? Jau ir dabar dauguma Seimo narių yra vilniečiai, o, panaikinus vienmandates ir renkant pagal partijų sąrašą, praktiškai Seime bus tik Vilniaus atstovai. Juk Seimo nariai koncentruojasi Vilniuje, jie susidraugauja, tad ir sudaromas draugų sąrašas. Taip Seimo nariai tampa amžinais, o mes turime kažkokią iškreiptos demokratijos sistemą.
Man, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatui, anuo metu teko dalyvauti svarstant rinkimų sistemą. Vieni sakė, kad reikia vien tik vienmandates apygardas padaryti, nes žmonės turi matyti savo deputatą, pažinti, jis turi bendrauti, jausti atsakomybę už kiekvieną Lietuvos kampelį. O socialdemokratai, LKP atstovai, kurie dar tada buvo, siūlė rinkti pagal sąrašus. Po ilgų diskusijų mes priėjome prie kompromisinio varianto – pusė renkama vienmandatėse, pusė – pagal sąrašus. Ir tas kompromisinis variantas visai neblogai veikė 30 metų. Bet dabar naujoji dauguma sugalvojo, jog būtų geriausia, kad jie galėtų pasislėpti po sąrašu, nes, akivaizdu, kad tie, kurie teikia tokį pasiūlymą, yra užsitikrinę aukštą vietą tame partijos sąraše.
Visi aiškiai suprantame, jog, norint sąraše gauti aukštą vietą, pirmiausia reikia pritarti partijos lyderiui, tapti draugu. Jei netampi draugu, jei kokia nors tavo pozicija nesutampa, eini į sąrašo galą. Ir nebūsi išrinktas.
Tokiu būdu dabartiniai valdantieji nori paimti absoliučią valdžią – ir partijoje, ir valstybėje.
Tad kaip gali būti ramus, kai matai, kad visos pamatinės Kovo 11-osios vertybės yra puolamos? Ir, deja, nelabai yra kas jas gintų! Tai ir yra baisiausia.
- Pernai kovą palikote Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją, kurioje buvote nuo pat jos įsteigimo. Kodėl?
- Suliberalėjus konservatoriams, iš esmės išsiskyrė giluminiai požiūriai į valstybės nepriklausomybę, į demokratiją. Man buvo nepriimtinas partinės viršūnės diktatas, nepakantumas kitai nuomonei, diskusijų stoka. Supratau, kad mūsų keliai išsiskyrė.
Lietuva išgyveno įvairius sudėtingus laikotarpius, net kai pasaulio žemėlapiuose Lietuvos valstybės nebuvo! Vis dėlto tikiu, kad Lietuva išliks amžiams!
Tad visus sveikinu su mūsų Nepriklausomybės švente – Kovo 11-ąja!