Naujausios
Maltiečiai šaukiasi pagalbos. Jau kuris laikas jų globojami vieniši seneliai visoje Lietuvoje sriubą valgo be duonos. Nes neatsiranda nuolatinio rėmėjo, kuris tiektų duoną. Kaip nušvistų senolių akys, jeigu prie dubenėlio sriubos jie dar gautų riekutę juodos duonos. Būtų sočiau ir ne taip sunku laukti kitos dienos dubenėlio.
Bet senukai, gyvenantys iš vienos varganiausių pensijų Europoje, nesiskundžia didžiajai motinai. Nekuria rezoliucijų ir maltiečiai.
Neskundžia Lietuvos Europos parlamentui ir jaunos šeimos, vaikelius dar gimdančios ir auginančios Lietuvai, nors svetur gyventi gal būtų bent jau materialiai lengviau.
Mamytės ir tėveliai bando ieškoti išeities patys. Dirba už pusantro ar du etatus. Kartais keliuose darbuose. O jei kelių darbų negauna, kreipiasi į geros valios žmones socialiniuose tinkluose. Kasdien iškrenta po kelis pagalbos prašymus. Gal turit drabužėlių vaikams? Dažniausia nurodomi net dydžiai, parašoma berniukui ar mergaitei. Gal galit padovanoti vežimėlį, lovytę? Prašo net mišinukų kūdikiams ir maisto didesniems vaikams. Prašo paskolinti arba paaukoti keletą eurų. Prašo paskolinti dvidešimt, žada atiduoti trisdešimt eurų. Su dosniom palūkanom.
Taip, Lietuvoje, kurioje dar niekuomet taip gerai negyvenome, vis dar pasitaiko žmonių, visomis išgalėmis besigrumiančių su skurdu. Pamiršdami savo išdidumą, pamindami europiečio orumą prašo tautiečių pagalbos. Nes nemato kitos išeities. Nes vaikų gerovė svarbiau už pačių psichologinę savijautą.
Sakau, gal kels šitas socialines problemas nacionalinis transliuotojas. Gal parodys nuogą nuo algos iki algos eurų nesutenkančių šeimų realybę? Gal tuomet kokio nors banko ekonomistė nedrįstų kalbėti, jog vaiko pinigai – nereikalingi, nes tai netaikli priemonė? Gal vyriausybės nariai, pamatę, kaip iš tikrųjų gyvena vaikus auginančios ir minimumą uždirbančios šeimos, rastų lėšų tuos vaiko pinigus padvigubinti?
Socialiniai klausimai turėtų būti viena iš nacionalinio transliuotojo misijų.
Deja, deja. Sulaukiu „Panoramos“. O ekrane – agresyvus užrašas: „Šalin rankas!“. Pasijuntu tarsi ką pavogusi iš LRT. Ar sumušusi kurį nors žurnalistą. Pamanau, jog taip pasijunta daugelis niekuo dėtų žiūrovų, nes užrašas tarsi adresuojamas jiems.
Socialines problemas turintis atspindėti nacionalinis transliuotojas labiausiai fokusuojasi į savo socialinį būvį.
Savaip, gerokai išmaniau nei skurdą patiriantys senukai ar vaikus auginančios jaunos šeimos. Pasitelkia sau prielankių partijų Europos parlamento narius. Gerai nacionaliniam transliuotojui turėti tokį užnugarį. Patogu ir užnugariui turėti LRT.
Taigi, šeši to užnugario atstovai, į Europos parlamentą deleguoti konservatorių, Laisvės ir „Vardan Lietuvos“ partijų, sukurpia grėsmingai skambančią rezoliuciją „Dėl bandymo perimti Lietuvos nacionalinį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Priedo į Briuselį pasiaiškinti iškviečia Seimo pirmininką ir Seimo Kultūros komiteto pirmininką.
Aukos vaidmenyje – nacionalinis transliuotojas, valdantis beveik 80 milijonų metinį biudžetą, suneštą mokesčių mokėtojų. Galintis samdyti patinkančius ir įtinkančius komentatorius, laidų ir kitokio turinio kūrėjus, nors dirba per 600 savų žurnalistų, komandų vadovų ir kitų viršininkų, gaunančių po devynis – aštuonis tūkstančius algos, bei būrys kukliau apmokamų specialistų.
Kaip rodo audito ataskaitos, tų pinigėlių užtekdavo ne tik būtinosioms išlaidoms, bet ir susimokėti už kiekvieną savaitę atvežamus 400 kilogramų vaisių, darbuotojų vakarėliams, restoranams, kaljano klubams ir kitokioms pramogoms.
Bet kai šios kadencijos Seimas, daugeliui sričių sumažinęs biudžetą dėl didesnio lėšų poreikio gynybai, nacionaliniam transliuotojui tik įšaldė finnsavimą, palikdamas tą pačią pernykščią, beveik 80 milijonų sumą, LRT suriko:„Šalin rankas!“
Nepasitenkinimas dėl apetitų jau netenkinančio biudžeto ir naujai kuriamo LRT valdysenos įstatymo pakištas po šventa kova už žodžio laisvę ir demokratiją.
Bet niekaip nesuprantu, per kurią vietą Lietuvoje varžoma žodžio laisvė? Televizijos rodo kaip rodžiusios. Radijas kalba kaip kalbėjęs. Laikraščiai rašo kaip rašę. Interneto portalai skleidžia informaciją kaip skleidę.
Gal atvirkščiai – Briuselyje ne viskas tvarkoj su žodžio laisve? Tokių abejonių kelia visa rezoliucijos svarstymo ir pritarimo jai eiga.
Dauguma Briuselio ponų neatsižvelgė į Lietuvos valstiečių, Tautos ir teisingumo sąjungos bei Socialdemokratų atstovų bandymus paaiškinti tikrąją situaciją. Neišklausė garsios teisininkės Liudvikos Meškauskaitės svarių teisinių argumentų apie LRT situaciją. Mat, staiga sugedo mikrofonas. O internetinės žinaisklaidos atstovų iš viso prie mikrofonų neprileido.
Atrodo, jog įdėmiai išklausė tik LRT generalinės direktorės Lietuvą kaltinančios kalbos ir pareikšdami nuskriaustajai užuojautą ar pagerbdami jos nenuilstamą kovą už žodžio laisvę, daugumos balsais pritarė rezoliucijai.
Laimėtojai, nepelnytai apdergę Lietuvą visoje Europoje, triumfuoja ir gąsdina, jog gali būti dar blogiau. Lietuvai už neva laisvo žodžio suvaržymą, o iš tikrųjų už tai, kad žmonės ne tuos išrinko valdžion, gali tekti mokėti didžiules baudas.
Kaip pavadinti tokius nepamestos teisybės ieškotojus ir mūsų pačių išrinktuosius valgyti sočią briuselinę duoną? Jie, gink Dieve – ne vatnikai, ne runkeliai, ne kremliniai, ne prorusiški, ne rusofašistai, ir ne šunauja, nors loja ant Lietuvos...
Gal vargšais disidentais, kuriems Lietuvoje jau dvokia Vengrija. O Vengrijai jie – alergiški.
Tad gal bevelytų amžiams likti Briuselyje? O ten reziduodami per atstumą kovoti už demokratiją Lietuvoje? Panašiai kaip Baltarusijos opozicija...
Bet panašu, jog rezoliucijų kūrimas turi kitą tikslą – trikdyti Lietuvos įstatymų kūrėjų darbą. Briuselio šešetukas puikiai suvokia, jog už nacionalinio transliuotojo teisinį reguliavimą atsakingas Lietuvos Seimas, o ne Europos parlamentas. Bet slapčia viliasi, jog įbauginus Seimo narius galimomis baudomis, jie atsitrauks ir nekeis konservatorių palikto savivalę įteisinančio LRT įstatymo?
Seimo narys Rimas Jankūnas registravo rezoliuciją, kuria Europos parlamentas raginamas susilaikyti nuo kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus.
Gal valdančiajai daugumai pakaks politinės valios už šią rezoliuciją balsuoti?
Rezoliuciją „Dėl Lietuvos valstybės suverenumo pažeidimo“ Europos parlamentui siunčia ir Tautos forumas.
Privalome parodyti stuburą, o ne nuolankiai teisintis Briuseliui dėl vienokių ar kitokių savo sprendimų.
Savo stuburą Europai jau parodo ne vien Vengrija, kuri laikoma itin blogu pavyzdžiu.
Viena po kitos šalys narės atsisako priimti pabėgėlius ir už tai, kad nepriima, atsisako mokėti baudas.
Atsisako įsivesti eurą, nes gerbia savo valiutą. Toleruoja atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Gina kitus su Europos norais nesusijusius vietos parlamentų priimtus sprendimus.
Ir būtent nacionalinių interesų gynimas yra viena svarbiausių vertybių. Nes jeigu besąlygiškai priimsime visus Briuselio mums primestus sprendimus, tapsime vergais.
Beje, išgirdę, jog Lietuvą Briuseliui skundusieji, viešojoje erdvėje prilyginami tiems, kurie rašydavo skundus ir ataskaitas Maskvai, ir smerkiami, kad dergia Lietuvą prieš kitas šalis, deklaracijos kūrėjai aiškina, jog Lietuva yra ta pati Europa. Kad Lietuvos problemos – tai Europos vidaus problemos.
Jeigu taip, tai kodėl Lietuvoje ne tokie pat atlyginimai ir pensijos kaip visoje Europoje. Kodėl parama žemdirbiams mažesnė nei Europos senbuvėms? Kodėl socialinio aprūpinimo sistema negalėtų būti tokia pat kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje?
Gal apie tai tas šešetukas europarlamentarų sukurtų rezoliuciją?
O gal jų rezoliucija, sufokusuota į LRT laisvę ir gerovę, suponuoja precedentą, jog kiekviena biudžetinė įstaiga, pavyzdžiui, muitinė ar policija nepatenkinta finansavimu, galėtų skųstis Europos parlamentui?