Naujausios
Politikos apžvalgininkas
Dingę „Baltcap“ milijonai ir Rusijos agresijos metinės
2024 m. žiemą mūsų politinėje padangėje dėmesys buvo nukreiptas į Rusijos agresijos Ukrainoje metines. Iš esmės iš karo kamuojamos šalies labai gerų didelių naujienų neturėjome. Neturime jų ir šiandien.
Visgi antrosios plataus masto tarp Rusijos ir Ukrainos karo metinės tapo dar viena priežastimi prisiminti mūsų saugumo poreikius. Nė kiek ne mažesne paskata tapo ir buvusio JAV sausumos pajėgų vado Beno Hodgeso žodžiai, kad Lietuva privalo taip rūpintis savo saugumu, kad bent dvi savaites būtų pajėgi kovoti viena pati, kol sąjungininkai ateis į pagalbą. Nors tuometis Krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas ir kritiškai įvertino tokius aukšto rango karininko žodžius, tačiau iš esmės jie pakėlė diskusiją Lietuvoje į naują lygį ir atnešė apčiuopiamos naudos.
Geopolitine prasme iš esmės niekinė, tačiau vidaus politikai ganėtinai reikšminga verslininko Šarūno Stepukonio ir įmonės „Baltcap“ istorija. Verslininkas apkaltintas iš įmonės pavogęs ir pralošęs trisdešimt milijonų eurų viršijančią sumą. Tokiems paprastiems mirtingiesiems, kaip šio straipsnio autorius, šie skaičiai tikrai buvo atimantys žadą. Bet už intrigas gerokai reikšmingiau buvo du dalykai.
Pirma, tokia „Baltcap“ istorija sudavė skaudu smūgį pasitikėjimui finansinėmis institucijomis. Antra, „Baltcap“ buvo įmonė, įsitraukusi į Landsbergių šeimos valdomo privačių mokyklų tinklo statybas. Taip pat ir turėjusi statyti tragikomedija tapusį Nacionalinį stadioną.
Prezidento rinkimai ir Kasčiūno šlovės valanda
Svarbiausias 2024 m. pavasario politinis įvykis Lietuvoje neabejotinai buvo valstybės vadovo rinkimai. Tiesa, pati kampanija buvo nuobodoka. Geriau politines kortas gebantys skaičiuoti politikai matė, kad neabejotinas šių rinkimų favoritas buvo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi dalis jų nusprendė pasinaudoti rinkimų kampanija kaip platforma reklamuoti save prieš Seimo rinkimus.
Vieniems sekėsi nelabai gerai. Didžiausią fiasko patyrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, kuris surinko vos 1,37 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Kitiems pasisekė visai neblogai save pareklamuoti.
Paminėtinas Remigijus Žemaitaitis, už kurį balsavo 132 599 rinkėjai. Dar daugiau, nors save priskirčiau Remigijaus Žemaitaičio kritikams, nes jo elgesyje matau daugiau galios troškimo nei siekio stiprinti valstybę, bet turiu pripažinti, kad joks kitas šalies politikas nesugebėjo taip sparčiai auginti savo populiarumo. Tai liudija faktas, kad praskriejus vasarai už iš esmės vieno lyderio diriguojamą (tai rodo dabartinis Širinskienės ir Žemaitaičio konfliktas) partiją balsavo jau 50 000 rinkėjų daugiau. Palyginti, nei prokremliškas Eduardas Vaitkus, surinkęs net 7,31 proc. balsų arba 105 255 balsus, nei Seimo rinkimuose drauge su LVŽS kandidatavęs profesorius Ignas Vėgėlė, surinkęs 12,35 proc. balsų arba 177 863, nesugebėjo pakartoti Remigijaus Žemaitaičio sėkmės.
Visgi didžiausias šių rinkimų nugalėtojas neabejotinai buvo pats Gitanas Nausėda, kuris antrajame rinkimų ture surinkdamas 74,15 proc. balsų tiesiog sutriuškino premjerę Ingridą Šimonytę, už kurią balsavo 24,34 proc. rinkėjų.
Pavasarį Lietuvos dėmesį pritraukė staigūs pokyčiai Krašto apsaugos ministerijos vadovybėje. Jos vadovo kėdę ne tik netikėtai, bet ir skandalingai prabilęs apie galimus neskaidrius viešuosius pirkimus paliko Arvydas Anušauskas.
Visgi šias kalbas gana greitai nustelbė naujasis Vyriausybės narys Laurynas Kasčiūnas. Per palyginti itin trumpą laikotarpį L. Kasčiūnas pasiekė svarių pergalių, pavyzdžiui, paklojo pamatus komendantūrų sistemai ir iš esmės tapo vienu gerbiamiausių Vyriausybės narių. Vėliau šis įdirbis padėjo jam Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje aplenkti net patį partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį.
Politiniu karščiu alsuojanti vasara
Nors įprastai vasara išsiskiria politine ramybe, bet šįkart ši taisyklė nepasitvirtino. Šią vasarą girdėjome ne vieną rimtą politinį skandalą. Beveik neturiu abejonių, kad skeletus iš spintos traukė prityrę ir gerai informuoti politiniai technologai.
Pirmiausia, paminėtinas „Foxpay“ skandalas ir kylančios TS-LKD žvaigždės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimas. Jautrumu paprastiems žmonėms išsiskyrusi konservatorė visgi pati nebuvo toks jau paprastas žmogus. Nemokama kelionė į Dubajų su giminėmis, kurių tariamai beveik nepažįsta, ir politinės krizės akivaizdoje visiškai nepasiekiamas jos vyras iš esmės įėjo į Lietuvos politikų politinių nuosmukių istoriją.
Neabejotinai ši situacija nepagerino TS-LKD pozicijų Seimo rinkimuose. Kaip ir paties partijos pirminininko vila Graikijoje, kurios egzistavimą G.Landsbergis atkakliai neigė ir kurios įsigijimo data paslaptingai sutapo su Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia.
Visgi „Foxpay“ skandalas ir Landsbergių šeimos vila yra tikras niekis, palyginti su jau istorija tapusiu pirmuoju pasikėsinimu į Donaldo Trumpo gyvybę. Kruvinas, bet kovoti kviečiantis Respublikonų partijos kandidatas įkūnijo viską, ko stokojo prezidentas Joe Bidenas – jėgą, energiją, ryžtą veikti.
Įvykus šiam pasikėsinimui Joe Bideno politinės dienos buvo suskaičiuotos ir Demokratų partijos elitas sustiprino spaudimą politikos veteranui pasitraukti iš Prezidento rinkimų.
Be skandalų mūsų politinę padangę kaitino ginčai dėl G. Landsbergio tapimo Europos komisaru ir Europos parlamento rinkimai. Gerai, kaitino per stiprus žodis, bet nepaminėti rinkimų nevalia, o apie G. Landsbergį prirašyta labai nemažai. Juolab kad Lietuva vylėsi gauti įtakingą portfelį. Ilgos diskusijos baigėsi tuo, kad išsiuntėme Andrių Kubilių.
Galiausiai entuziazmo ir vilties įkvėpė sėkminga Ukrainos ginkluotojų pajėgų operacija Kursko srityje. Daugeliui netikėtai Ukrainos kariai padarė staigų ir sėkmingą reidą į Rusijos gilumą ir suteikė mums visiems vilties, kad dar ne viskas prarasta.
Ruduo – politikų kritimo metas
Rudenį Lietuvą ir JAV sudrebino rinkimai. Abiejose valstybėse krito buvę valdantieji. JAV Prezidento, Senato ir Kongreso rinkimuose puikiai pasirodė Donaldo Trumpo vedami respublikonai, o Lietuvoje – Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratai. Tiesa, vienas ėmėsi ypač aktyviai ruoštis naujoms pareigoms ir pradėjo skelbti vieną po kitos kandidatūras į politinius postus. Tuo tarpu kita skandalingai pasitraukė, užleisdama savo vietą Gintautui Paluckui. Pastarasis netruko pasiduoti Sauliaus Skvernelio spaudimui ir sudarė valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno Aušra“.
Nauja Vyriausybė
Neabejotinai, kad šį gruodį politiškai svarbiausiu įvykiu tapo naujos Vyriausybės formavimas. Pastarasis neapsiėjo ne tik be buvusio kandidato į aplinkos ministrus Tomo Kovėros, kurio sumuštos sugyventinės mirtis apipinta paslaptimis, bet ir be į šias pareigas paskirto Povilo Poderskio.
Ypač įdomu tai, kad po Laisvės partijai itin nesėkmingų Seimo rinkimų ji atrodė tapusi politiniu lavonu. Šiandien „Nemuno Aušros“ deleguotas Povilas Poderskis tvirtina, kad neišsižada savo ryšių su Laisvės partija. Ar tai bus tik skambūs žodžiai, ar šios politinės jėgos sugrįžimas per užpakalines duris parodys laikas.
Vietoje išvadų
Pralėkę 2024 m. buvo nelengvi, bet įdomūs. Man asmeniškai jie buvo įdomūs ir tuo, kad atsirado galimybė savo įžvalgomis dalintis su jumis. Viliuosi, kad ir kitąmet drauge stebėsime politinius įvykius tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Linkiu, kad kiekvienas iš Jūsų 2025 m. įveiktų visus iššūkius ir gyvates, jeigu kartais tokių pasitaikytų gyvenimo kelyje.