Psichoterapeutas apie nesėkmingą kovą su savižudybėmis: Lietuvoje viskas vyksta chaotiškai

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, nors pagal savižudybių skaičių Lietuva seniai yra viena iš pirmaujančių pasaulyje, tačiau mūsų šalyje vis dar nėra bendros savižudybių prevencijos strategijos. Įvairių gerų iniciatyvų, pasak jo, gausu, tačiau viskas vyksta chaotiškai, nekoordinuotai. Taip pat esą trūksta būtinų tyrimų apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes.


"Vienas dalykas, ko dabar tikrai labiausiai trūksta, tai vieningos savižudybių prevencijos strategijos. Mes turime labai daug įvairių gerų vykstančių dalykų – Kupiškis su savo savižudybių prevencijos projektu, Vilnius, Kaunas, kiti miestai, daugybė mokymų ir žmonėms, ir profesionalams. Viskas tas labai gerai, bet, žinote, kai visi daro kažką, bet nėra vieningos strategijos, tikrai neišeina taip gerai, kaip galėtų būti, jeigu tu turi vieningą strategiją. Ir čia nėra tik mano sugalvotas dalykas, daug šalių turi vieningas savižudybių prevencijos stratetijas, susitaria, kas yra svarbiausia padaryti, ir tada daro. Ir tos šalys turi žymiai mažesnius savižudybių rodiklius negu Lietuva – du, tris kartus mažesnius...", – sakė psichologas psichoterapeutas P. Skruibis.


Kartu jis pripažįsta, kad, pavyzdžiui, Kupiškio gyventojo ir Vilniaus gyventojo aplinka, gyvenimo sąlygos bei kiti asmenybės situaciją lemiantys veiksniai gali skirtis, todėl galbūt tektų taikyti skirtingas priemones savižudybių prevencijai. Tačiau, pasak specialisto, egzistuoja bendri principai, kurių visur turėtų būti laikomasi ir dėl tų principų reikia susitarti, įrašant juos į strategiją.


"Nėra vienos efektyviausios savižudybių prevencijos priemonės dėl to, kad savižudybės yra skirtingos, žmonės yra skirtingi, miestai yra skirtingi. Negali Kupiškio su Vilniumi sulyginti. Dėl to gali būti kelios savižudybių prevencijos kryptys", – sakė P. Skruibis.
Pasak jo, strategija būtinai turėtų apimti visuomenės švietimą, mokymus specialistams – ne tik psichiatrams, psichologams, bet ir visiems medikams, pedagogams bei kitoms visuomenės grupėms, kaip atpažinti apie savižudybę galvojantį žmogų, kaip su juo kalbėtis, suteikti pagalbą ir užkirsti kelią tragedijai.
P. Skruibio teigimu, taip pat turi būti atliekami tyrimai, kokios visuomenės grupės yra labiausiai pažeidžiamos, kalbant apie savižudybių riziką.


"Daug skirtingų dalykų turi vykti koordinuotai. Man visą laiką kelia įtarimą, kai kas nors sako: va, žiūrėkit, padarykime tą vieną dalyką ir viskas išsispręs. Ne. Žmonės yra tokie skirtingi, savižudybės yra tokios skirtingos, kad vieno dalyko neužtenka. Turi būti daug skirtingų dalykų daroma", – pabrėžė psichologas psichoterapeutas P. Skruibis.