Naujausios
Eurovizijos konkursas vis dar aptarinėjamas. Rinkimus „linksniuosime“ visus metus, nes tiek laiko jie ir tęsis. Lietuvoje staiga greta trijų milijonų krepšinio trenerių stojo koks milijonas muzikos komentatorių ir gal pusė milijono politologų. Tiesa, balsingų atlikėjų šiemet Eurovizijoje stigo, bet vaizdų, išradingumo bei skandalų pakako. Sužinojome ir praktiškai susipažinome su nauju terminu – nebinarinis asmuo. Tokiu žmogumi, neapsisprendžiančiu ir nelaikančiu savęs nei vyru nei moterimi prisistatė Nemo iš Šveicarijos ir tapo konkurso nugalėtoju. Geras balsas. Graži daina.
Rinkimų išvakarėse klausydamasi prezidentinių debatų supratau, kad tik du kandidatai – Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė siekia pergalės rinkimuose. Kiti – politikos „nebinariniai“ turi skirtingus tikslus: Remigijus Žemaitaitis ir Eduardas Vaitkus steigs po partiją, Andrius Mazuronis leptelėjo, kad priešingai – Darbo partiją mąsto uždaryti, o Dainius Žalimas bei Giedrimas Jeglinskas kandidatavo, kad palaikytų iškėlusių politinių darinių gyvybę ir reanimuotų jų reitingus Europos ir Lietuvos Parlamentų rinkimams. I. Šimonytė deklaravo dalyvaujanti rinkimuose, kad dešinysis elektoratas turėtų už ką balsuoti.
Nepriklausomybės signataras Algimantas Sėjūnas, vertindamas 1-ąjį prezidentinių rinkimų turą, pateikė tokį paskaičiavimą. Jis mano, kad stabiliausia yra kandidato G. Nausėdos [43.95 proc.] situacija. Dabar veikiančio Prezidento neiškėlė jokia partija. Jis, palyginus su 2019-ųjų metų pirmojo rinkimų turo rezultatais, 1.5 karto padidino balsavusių „UŽ“ piliečių skaičių. Į antrąjį turą išėjusi Ingrida Šimonytė tokia pat dalimi sumažino jos politiką palaikančius. Anot, A. Sėjūno, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų [TS-LKD] kandidatė I. Šimonytė, Dainius Žalimas, Andrius Mazuronis ir Giedrimas Jeglinskas – sisteminiai, partiniai kandidatai surinko 26.37proc.o nesisteminiai – Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis ir Eduardas Vaitkus pelnė 28,87 proc. balsų ir nugalėjo Seimo partijų kandidatus. Tai rodo akivaizdų nepritarimą valdžioje esančių politikų veiklai.
Dėl šios nesisteminių kandidatų trijulės sugrupavimo su signataru A. Sėjūnu ginčijausi. Realiai nesisteminiu vadintinas į rinkimus iš visuomeninio darbo sferos ir privačios veiklos atėjęs tik Ignas Vėgėlė. Remigijus Žemaitaitis – patyręs politikas, net Seimo vicepirmininku padirbėjęs. Eduardas Vaitkus – šalies biudžeto maitintas darbuotojas.
2024-ųjų prezidentiniai rinkimai išsiskyrė piliečių aktyvumu, nes prie urnų atėjo beveik 10 proc. daugiau rinkėjų nei įprastai. Piliečių apsisprendimą liudija mažiau sugadintų biuletenių. Žmonės moka rinkti ir nėra beraščiai. Tik jiems nesuteikta teisė balsuoti „PRIEŠ“ visus kandidatus, jei nė vienu iš jų nepasitiki.
Dar viena šių metų rinkiminė įdomybė – politologų reakcijos ir analizės. Kai kurie jų drauge su dvaro žurnalistais klijuoja prorusiško etiketę kandidatui Eduardui Vaitkui. Pastarasis laimėjo Šalčininkų rajono [beveik 40proc] bei Visagino [ arti 38 proc.] savivaldybėse. Tuo pačiu bandoma teplioti ir kitus du A. Sėjūno nesisteminiais pavadintus kandidatus.
Nepasitenkinimas socialine atskirtimi, karo baimė pastūmė žmones į E. Vaitkaus elektorato gretas. Reikėtų tik išsiaiškinti, kandidatas pats buvo labai profesionalus ar kas padėjo paruošti tokias tezes auditorijai, kokias pastaroji ir tikėjosi išgirsti. Nedora socialinės atskirties paribio žmones stumti ir į politinį užribį.
Minėtose savivaldybėse, kuriose didesnė tautinių mažumų koncentracija, G. Nausėda surinko atitinkamai 23,73 proc. ir 28.14proc. balsų, I. Šimonytė – 2.81 ir 5.63 procentus. Kitų kandidatų rėmėjų skaičius Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse beveik tapatus visos Lietuvos vidurkiui.
Taigi, gal galėtume konstatuoti, kad ne kandidato E. Vaitkaus rinkėjai, kurių Lietuvos regionuose yra 5–7 proc., prorusiški ar „vatninkai“? Šitų pravardžių verta valdžia, nes nesumažino socialinės atskirties, sužlugdė švietimo sistemą, sutaršė kultūros barus, pjovėsi tarpusavyje Seime ir visą kadenciją demonstravo išskirtinai niekinantį požiūrį į paprastą žmogų iš gatvės. Vien I.Šimonytės pasakymas, kad jai nesvarbu, jei partnerystės [ar kitokių variacijų] įstatymo nepalaiko 60 proc. respublikos piliečių, ji vis tiek balsuos „UŽ“.
Laikas suprasti, kad ne tik Eurovizijoje lūžo asmens tapatybės, bet ir Lietuvos politikoje nulaužtas TS-LKD kodas – „rusai puola“. Tai partiją gelbėjo, kol tie rusai nepuolė. Prasidėjus karui Ukrainoje, agresoriaus kėslai aktyvuoti. Ilgai gąsdinti piliečiai bijo karo, invazinių valstybinės sienos pažeidėjų. Greta kasdienio skurdo, iškilo totali baimė dėl asmeninio saugumo. Todėl visaip pravardžiuojamo kandidato į prezidentus E. Vaitkaus teiginiai „Šita Vyriausybė – supuvusi“ arba „Aš – už taiką“ perspjovė konservatoriškąjį „rusai puola“.
Priešpriešą tarp valdžios ir piliečių dar labiau nei prasivardžiavimai pagilins pradėti tyrimai, ar teisėtai registruoto kandidato sėkmė ir jo rėmėjų gausa yra grėsmė valstybės saugumui. Greičiau atsirado grėsmė dabartinei valdančiajai daugumai būti perrinktai demokratiniuose rinkimuose. Ir dar didesnę grėsmę kelia nuolatinė informacija agresoriui Vladimirui, kad mūsų valstybėje jis turi tūkstantines prokremlines minias.
RETORINIS KLAUSIMAS: Ką savanaudiškos valdžios padarė su Baltijos kelio Tauta?