Politologas Algis Krupavičius: Vyriausybė socialinės prarajos nesumažino

Eltos nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Seimui Vyriausybės metų ataskaitą.
Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pristatė Seimui Vyriausybės metų ataskaitą. Ministras pirmininkas pasidžiaugė, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2016 m. padidėjo 9,5 milijardo eurų, tai yra iki 12,5 proc. Vyriausybei pavyko sukaupti beveik 1 milijardo ir 400 milijonų eurų finansinį rezervą. Taip pat didino pensijas, vaiko pinigus. Gydytojų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 13 proc., dėstytojų, mokslo darbuotojų, tyrėjų atlyginimai – vidutiniškai 16 proc. Per 4 metus minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėjo nuo 296 Eur iki 437 Eur „į rankas“.

Premjero ataskaita dar bus svarstoma Seimo komitetuose, tačiau neabejojama, jog šis Seimas ataskaitai pritars. Tuo metu Seimo opozicija jau vadina šią ataskaitą „propagandos žanru“, „pasaka“. Nejaugi taip blogai? Negi Vyriausybė tik giriasi ir nenuveikė dėl piliečių nieko gero? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, politologu Algiu KRUPAVIČIUMI.

- Premjeras pasidžiaugė, kad pernai didėjo medikų, pedagogų, mokslininkų vidutiniai atlyginimai. Bet to pasiekta tik tada, kai mokslininkai pradėjo rengti piketus, mokytojai grasinti streikais, o medikai, sukūrę Medikų sąjūdį, ėmė rengti viešus protestus? Didesnių atlyginimų išsireikalauta „per jėgą“?

- Tikrai taip. Premjero metinė ataskaita pernelyg optimistiška ir per mažai savikritiška. Apskritai ataskaita aprėpė pagrindinius tris lygmenis. Pirmasis – kaip Vyriausybė siekė stiprinti valstybę. Antrasis – kaip siekė didinti Lietuvos žmonių gerovę. Trečiasis lygmuo – kaip stiprino Lietuvos piliečių pasitikėjimą valdžia. Per makroekonomikos rezultatų prizmę viskas atrodo neblogai. BVP augo, infliacija nebuvo aukšta, ekonomikos sektorius augo, nors ir netolygiai.

- Didėjo atlyginimai medikams, švietimo darbuotojams. Tiesa, politiniai oponentai pastebi, kad premjeras savo ataskaitoje mini, kiek atlyginimai didėjo vidutiniškai. Vidurkiai dar nieko nereiškia. Gal viename regione padidėjo, o kitame – ne?

- Švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose atlyginimai didėjo, bet ar tikrai patenkino lūkesčius? Nelygybė, socialinė atskirtis nesumažėjo. Pajamos 20 proc. žmonių, gaunančių mažiausiai, ir 20 proc. žmonių, gaunančių daugiausiai, 2012 metais skyrėsi 5,3 karto, o dabar 7 kartus. Vyresnių nei 65 metų pensininkų skurdas jau siekia 48 proc. Tai beveik pusė visų pensininkų.

- Socialinė nelygybė taip pat matuojama italų statistiko Korado Džini (Corrado Gini ) 1921 m. sugalvota metodika, vadinamasais Gini indeksas. Jei indeksas – 0, vadinasi, visi valstybės piliečiai uždirba vienodai. Jei Gini indeksas – 100, vadinasi, jog visų valstybės piliečių uždirbtus pinigus pasiima vienas asmuo. Europos Sąjungos Gini indekso vidurkis 31. Kuo Gini indeksas didesnis, tuo didesnė toje šalyje socialinė nelygybė. O kaip atrodo Lietuva?

- Lietuva pagal Gini indeksą 2012 m. surinko 33 punktus, o vėliau reali situacija tik blogėjo. Jei mėgstame save lyginti su artimiausiais kaimynais, tai, palyginti su Estija, atrodome daug blogiau. Estijoje, palyginti su 2012 m., Gini indeksas 2 proc. sumažėjęs, o mūsų per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei 3 proc. Dabar mūsų Gini indeksas – 37,9.

- Sprendžiant iš Gini indekso, pas mus vos ne pati didžiausia socialinė nelygybė ES. Prasčiau atrodo tik Serbija. Nors, atrodo, ir dirbome, ir stengėmės...

- Dirbančiųjų skurdas keitėsi nežymiai, bet į blogąją pusę. 2012 metais skurdo 7,6 proc. Lietuvos dirbančiųjų, o dabar – 8,1 proc. Procesas vyksta neigiama kryptimi. Taip, valstybė buvo stiprinama – makroekonomikos rodiklių didėjimo, saugumo prasme Lietuva, lyginant su ankstesniais rodikliais, atrodė tikrai neblogai ir Europos Sąjungos kontekste. Bet nebuvo pasiekta progreso mažinant gyventojų socialinę atskirtį. Trečias labai svarbus rodiklis yra piliečių pasitikėjimas. Analizuojant visuomenės nuomonės apklausų duomenis, matome, kad 2016 m. vasarį Vyriausybe pasitikėjo 25 proc. piliečių, o 2020 m. vasarį, tai yra dar prieškarantininį mėnesį, pasitikėjo 22 proc. – t.y. trimis procentais mažiau nei prieš 4 metus. Pasitikėjimas Seimu abiem atvejais siekė apie 10 proc. Esminių pokyčių dėl piliečių pasitikėjimo nėra. Jokio proveržio nematau. Arba stagnacija pasitikėjime, arba neigiamas požiūris. Apibendrinant galima teigti, jog 2019 metai Lietuvai, kaip valstybei, buvo geri, bet socialinės atskirties ir piliečių pasitikėjimo valdžia rodikliai nė kiek negerėjo. Pokyčių ir proveržių akivaizdžiai trūksta. Nors buvo dedamos pastangos, bet jos nedavė norimų rezultatų. Dauguma žmonių pagerėjimo nepajuto.

Komentarai

Emilija     Pir, 2020-05-18 / 13:29
Argi karo metu užpultosios šalys skaičiuoja kiek pralobo? Dažniausiai tai reiškia didelius praradimus. Šiuo atveju irgi gal buvo likęs žingsnis iki tragedijos, bet jie persiorientavo į kitas vertybes ir tai mus išgelbėjo.
prarajas    Pir, 2020-05-18 / 14:17
taigi triubijama,kad kosminiu greiciu lekiam geroves valstyben,viskas kyla kaip ant mieliu ir ryt vakare po pietu gyvensim kaip skandinavai,o gaunasi tik totaline ubagyste ir gyvenam net uz serbus blogiau.....
Melo kojos trumpos    Pir, 2020-05-18 / 15:13
Atskirties "mažinimą" kuo puikiausiai rodo ir papildomų 200 eurų išdalinimas ne tik galo su galu nesuduriantiems pensininkams, bet ir milijonieriams, seimūnams, aukščiausio rango teisėjams bei kitiems "skurstantiems". Geras premjeras, beje, ir Prezidentas, o dar geresni mūsų tylūs žmonės, leidžiantys jiems taip laisvai įsivažiuoti.
Tamstos    Pir, 2020-05-18 / 15:58
Vaje,vaje kaip blogai po 200 Euru išdalino pensininkams ir pan.,o ką padarė Kubilius prieš 10 metų. Dar labiau nuėmė išmokas ir praskolino Lietuva. PVM. Padidino iki 21%. Taip ir niekas nesumažino iki 18%. 10 metų. 2 Seimai dirbo ir niekas nesumažino. Bet svarbiausia,kad "Nato" Skirtų 2% BVP. Kuris savo akimis mačiau,kaip purškia gazuolį virš mano namo.
O gal    Pen, 2020-05-22 / 09:39

In reply to by Tamstos

Pagalvok, besmegeni, kokia situacija buvo. Kubilius suvalde krize, skausmingai, bet suvalde. Dabar, panasu, su kysiais pensininkams ir kitiems arteja prie panasios situacijos. Vel reikes konservatoriams imtis sunkiu sprendimu, vel bus kalti be taltes. Neduok Dieve isrinks socdemonus, ar kolchoza- krachas garantuotas. Tikiu jaunimu, bet runkeliu, besmegeniu dar daug. Parazite, butume be NATO okupantai is rytu jau butu cia grize.
Koment.    Pir, 2020-05-18 / 18:06
Kai Kubilius su Šimonytė prieš 10 metų padarė visus pensininkus ir mažiausiai uždirbančius ubagais, tai sunku ir atstatyti teisybę, bet pamažu judama į priekį. Be to, ką tik klausiau reportažo iš Latvijos, tai jie pavydi, kad Lietuvoje visi labiau remiami
Be pykčio    Ant, 2020-05-19 / 08:15
Norint sumažinti prarają, reikia arba turėti gamtos turtų, kuriuos patys galime paimti ir parduoti. Maždaug kaip taukuose maudosi Aplinkos ministerija šniodama miškus. Kitas būdas yra turėti kūrybingą visuomenę, kuri vieningai veiktų kultūros, ekologijos srityse ir pan. Per didelė prabanga yra perteklinis Lietuvos valdžios aparatas (kur ten, tiesiog aparatūra), kuri malasi kaip skirtingi krumpliaračiai pavarų dėžėje. Taigi - nėra viso to, tik mokesčių mokėtojų pinigai, o juos paskirstyti irgi reikia padoriai, sąžiningai. Štai ir visas vaizdelis. Dar galima paskelbti karą Švedijai, kapituliuoti, o tada švediška valdžia viską sudėliotų? Juk buvo toks anekdotas nepriklausomybės pradžioje?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.