Naujausios
Viename Lietuvos portale publikuotas didžiulis romano apimties vertas straipsnis apie tai, kaip neva kažkokie neaiškūs investuotojai vedžioja už nosies Šiaulių miesto merą A. Visocką ir visą tarybą, Seimo narius, kad specialiai suburta Laikinoji Šiaulių krašto bičiulių grupė, suprask, tam, kad darytų spaudimą LR Vyriausybei, LRV kancleriui, bent 4 ministerijų ministrams ir pan.
Nesvarbu, kad Lietuvos seimų istorija rodo, kad tokia grupė Seime veikia jau daug metų, kaip ir panašios Laikinosios Dzūkijos krašto, Kauno regiono, Sostinės, Žemaičių bičiulių grupės, kur nesivaikoma partijų priklausomybės, partinių interesų, o dirbama savo miestui, savo kraštui, girdint ir primenant nesprendžiamas ar įsisenėjusias problemas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms. Tam ir esame išrinkti.
Taigi ir Šiaulių krašto bičiulių grupėje šiuo metu darbuojasi 12 narių, priklausančių įvairioms partijoms. Joje ir dabartinė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, ir buvęs premjeras A. Butkevičius, buvęs Radviliškio meras konservatorius A. Čepononis, Darbo partijos atstovas A. Mazuronis, socialdemokratas L. Jonaitis, Mišriajai grupei priklausantys buvęs Šiaulių mero pavaduotojas D. Griškevičius, iš Kuršėnų kilęs J. Pinskus, su Šiauliais save siejantys Laisvės frakcjos nariai A. Žukauskas, I. Pakarklytė, LVŽS frakcijos narė R. Baškienė.
Kokia problema, kodėl sukruto oponentai, pasakytume – Šiaulių nedraugai? Kas galėtų paneigti, kad tas šaršalas keliamas tada, kai pagaliau pajudėjo per 20 metų nespręstos Šiaulių oro uosto problemos, kai atsirado valstybės-miesto-privačių investuotojų partnerystė, galimai sujudėjo tie, kurie įžvelgia, kad Lietuvoje gali atsirasti konkurencingas, modernus oro uostas, nes didžiulėmis pastangomis pagaliau rastas konsensusas ir susitarimas tarp Šiaulių miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų (buv. Ūkio) ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos.
Nustota sniego gniūžtes mėtyti vienų į kitus, pagaliau susitarta su ypač svarbia šioje grandinėje Krašto apsaugos ministerija, kuriai savo veiksmus, be abejo, reikia derinti ir su NATO vadovybe. Nugalėjo Šiaulių miesto mero kantrybė, nuoseklus siekis (į)rodyti Vyriausybei, kad naudoti vieną geriausių pakilimo-nusileidimo takų Zokniuose tik 4–8 NATO naikintuvams, kurie atlieka oro policijos misiją ir saugo Europos Sąjungos Baltijos regiono erdvę, aptarnauti yra per didelė prabanga. Siekiamybė – ekonominė nauda ir patogumas – kad juo galėtų naudotis ir verslo dalyviai, iš čia krovinius, o ateityje ir keleivius į visą pasaulį skraidintų keleivių ir krovinių bendrovės.
Taigi kam greta jau turimų Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų (tokių kalbų jau girdime iš aukštų tribūnų) statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, prie Kaišiadorių, jei daug ekonomiškiau ir logiškiau valstybei būtų naudoti(s) Šiaulių oro uostu, kuris yra puikioje strateginėje geografinėje vietoje – tai būtų langas į Europą ir pasaulį. Bet akivaizdu, kad tam reikia sukurti infrastruktūrą, pritraukti investuotojus partnerius, sutvarkyti riedėjimo takus iš karinio oro uosto teritorijos į civilinę, pagaliau atstatyti nežinia dėl kokių interesų sugriautai geležinkelio atšakai. Visus darbus atlikti – ne vienos savivaldybės biudžeto pečiams, būtina valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, verslo bendruomenės pastangos ir sinergija.
Visa tai ir akcentavome, ypač 2020-aisiais metais LR Seimo narių, Šiaulių savivaldybės vadovų susitikimuose, diskusijose su LRV kancleriu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais, kurių metu buvo pristatyta Šiaulių miesto savivaldybės finansinė situacija ir aptariamas viešosios infrastruktūros, skirtos investicijų pritraukimui ir darbo vietų sukūrimui, bendrafinansavimo galimybės. Ne kartą viešėjome ir Šiaulių oro uosto teritorijoje, kur įsitikinome, kad verslo partneriai intensyviai atlieka savo darbus, vykdo savo įsipareigojimus ir dairosi, kada į tą procesą įsitrauks Šiaulių miestas, valstybė.
Įsitraukė, nes Šiaulių oro uostas pateko į Ateities ekonomikos planą, konkrečiai – į DNR programą „Teritorijų vystymui ir verslui palankios aplinkos gerinimui regionuose“. Buvo surastos ir skirtos milijoninės lėšos. Ir čia norime akcentuoti vieną svarbų faktą – kad šie sprendimai būtų realizuoti, neabejotinai prisidėjo ir net 84 LR Seimo narių parašai, kuriais buvo pritarta Šiaulių oro uosto plėtrai, atgaivinimui ir tvarkymui. Pasakysiu daugiau – net kiek nustebino toks Seimo narių supratimas ir pritarimas. Ačiū Jiems.
Šiuo metu savivaldybė kalba apie konkrečius verslo partnerius – „Aviatic MRO“ ir kitus. Oponentų gąsdinama, kad tai gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, apskritai, kad viena investicijų sutarties šalių gali turėti kitų kėslų.
Ar tos kalbos turėjo pagrindo, jau seniai išanalizavo ir pateikė išvadas specialiosios Lietuvos saugumo tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos specialiosios tarnybos, kurios vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.
Priminsiu, kad procedūros dėl investicijų sutarties su investuotoju pasirašymo tokiose teritorijose ir pradedamos tik gavus Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės dar 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išvadą dėl potencialaus dalyvio pripažinimo atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus.
Komisija patvirtino, kad Investuotojas, siekiantis vykdyti veiklą Šiaulių oro uosto teritorijoje, „patenkančioje į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zoną, atitinka nacionalinio saugumo interesus“.
Taigi Šiaulių miesto savivaldybė atliko visus „namų darbus“. Ne taip, kaip įvyko prieš septynetą metų, kai 2014 metais buvo bandoma pasirašyti Pramoninio parko investicijų sutartį tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Rail Skyway Systems Ltd“. Tada miesto taryba patikėjo neaiškių investuotojų pažadais Šiauliuose visai greta karinės bazės įdiegti vadinamąjį „styginį transportą“. Tik 4 tuometinės Šiaulių tarybos nariai (tarp jų ir nepriklausomi tarybos nariai A. Visockas ir S. Tumėnas) balsavo „prieš“. Tik įsikišus Prezidentūrai, LR Vyriausybei, kitame posėdyje, kuriame buvo perskaitytas ir mano pareiškimas ir raginimas, kad „Tarybos nario pareiga įpareigoja mąstyti ne vien pinigų parametrais, bet būti ir valstybininkais“, projektas buvo sustabdytas, o sutartis nutraukta. „Negi reikia kviestis, kas paaiškintų geopolitinę situaciją, naudojamų „minkštųjų paketų“ įtaką“, – tada sakiau Tarybos nariams. Kad sutartis su neaiškiu investuotoju būtų nutraukta, balsavo 15 Tarybos narių iš 29 dalyvavusių.
Iš praeities klaidų mokomasi. Viliuosi, kad didžiosios klaidos nebesikartos, o Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ bus pavyzdys, kaip gali sinergiškai veikti savivaldybė, verslas, kariuomenė. O jei atsitiks taip, kad verslo partneriai atsisakys savo planų dirbti su savivaldybe, katastrofa neįvyks, nes visas SĮ Šiaulių oro uosto turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Valstybės investicijomis sukurta ekonomine infrastruktūra galės naudotis visos verslo įmonės, potencialūs investuotojai, o tai duos ekonominę naudą, miestui, kraštui, valstybei.
Šiaulių krašto bičiulių grupė rėmė ir rems pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją laisvai ir savarankiškai veikiančią Šiaulių miesto savivaldybę, skaidriai ir efektyviai įgyvendinančią savarankiškąsias ir valstybines funkcijas.