Pasaulyje artėja apsisprendimo laikas

ELTA nuotr.
Rolandas Paulauskas.
Žvilgsnis į Aleksejų Navalną vykstančio geopolitinio konflikto kontekste

Pradėkime nuo to, kad A.Navalnas tikriausiai yra vienintelis žmogus Rusijoje, turintis du lygtinius teistumus... Pirmą teistumą jis gavo už nelegalias operacijas su mišku Kirovo srityje, o antrą gavo vienos prancūzų firmos ieškinio pagrindu, kadangi jie buvo šantažuojami ir priversti mokėti nereikalingus pinigus tarpinei firmai.

Taigi, kada pas mus bei Europoje žmonės protestuoja dėl to, kad jis dabar pasodintas, tai Rusijoje žmonės pastaruosius metus kėlė klausimą: kodėl jis iki šiol nesėdi?.. Tai – unikalus žmogus. Turėdamas du lygtinius teistumus, jis ramiai važinėja su žmona po brangiausius pasaulio kurortus bei skraido po visą Rusiją, lankydamas savo štabus. Todėl eiliniai rusai metų metus kėlė klausimą: kas čia per „opozicionierius“, kuriam leidžiami tokie fokusai? Juk tokie dalykai be valdžios žinios yra neįmanomi... Akivaizdu, kad Rusijos valdžiai jis ilgą laiką buvo reikalingas, kaip tam tikras garo nuleidimo prietaisas.

Čia pasakysiu pusiau juokais: jeigu mane kartais išrinktų Lietuvos prezidentu, tai aš, turėdamas tiek patirties ir supratimo, opoziciją sau pats susikurčiau. Nes opozicija vis tiek bus, tai geriau ją sukurti pačiam, kad galėtum ją valdyti ir kontroliuoti.

Kad žmonėms neatrodytų, jog čia yra svaičiojimai, galiu pateikti paprastą pavyzdį iš senų laikų. Tarybiniais laikais Kaune, netoli mano namų, buvo galima laisvai nusipirkti šnapso pas bobutę. Ir aš, būdamas vaikas, niekaip negalėdavau suprasti, kodėl milicija tų šnapso pardavėjų nepagauna, tuo labiau kad ir tuos pačius milicininkus aš ten matydavau...

Viena priežastis – visiems to šnapso reikėjo, bet yra ir įdomesnis, tačiau esminis motyvas. Jeigu esate policijos įgaliotinis rajone, kuriame kažkas prekiauja narkotikais ar tuo pačiu šnapsu, galite juos lengvai išgaudyti, bet iškart jų vietoje atsiras kiti ir vėl reikės gaudyti – tas procesas yra begalinis. Dėl to vienas kitas prekeivis paliekamas ramybėje, jam leidžiama tuo užsiiminėti, bet mainais jis teikia informaciją. Tai yra pasaulinė praktika. Kažkas panašaus buvo ir su A.Navalnu – jam buvo leidžiama kur kas daugiau, negu kitiems.

Kas atsitiko pastaruoju metu? Iš visų pusių atvirai kalbama, kad pasaulinis konfliktas yra neišvengiamas – tą mes seniai „Respublikoje“ akcentuojame, o dabar dar ryškiau matome. Antai ką tik pasirodė Pentagono pareiškimas, jog Rusija kelia pavojų visoms NATO šalims... Kitaip sakant, geopolitinis konfliktas dėl pasaulinio pyrago perdalijimo perauga į lemiamą fazę. Netrukus bus atnaujinta Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis, o kinai į šią sutartį pasiūlė įtraukti ir karinį bendradarbiavimą. Taigi, pasaulio galingieji apsisprendžia: kas su kuo eina ir prieš ką.

Beje, labai įdomi sutartis greičiausiai bus pasirašyta tarp Kinijos ir Irano: iraniečiai įsileidžia kinus 25 metams praktiškai valdyti šalį, kinai vykdys dideles investicijas, o mainais gaus beveik trečdaliu pigesnę naftą. Taigi – vyksta didžiuliai pokyčiai, o pasaulio pyragas bus perdalintas iš naujo.

Taigi A.Navalnas tapo šio politinio žaidimo dalimi. Greičiausiai jis peržengė tam tikras raudonas linijas ir galima spėti, jog jis buvo perimtas Vakarų specialiųjų tarnybų to tariamo nunuodijimo metu. Čia reikia pamatyti, kaip jis buvo grąžintas iš Vokietijos – aš žiūrėjau tiesioginiame eteryje... Jis buvo grąžintas taip, kaip iš šalies išvaromi deportuojami žmonės: net pasą už jį pateikė policija, o jis į oro uostą buvo atvežtas visai kitais keliais, nei laukė gerbėjai su žurnalistais, ir įsodintas į lėktuvą tyliai, be jokio ažiotažo ir išvarytas.

Reikia suprasti, kad šiame geopolitiniame kare vyksta kova dėl Europos sielos – su kuo eis Europa, o pirmiausia: Vokietija ir Prancūzija? Ar su Amerika, ar su Rusijos-Kinijos aljansu. Aišku, amerikiečiai norėtų, kad jie eitų su jais. Amerikiečiai daug metų atviru tekstu kartoja, kad jų svarbiausias uždavinys – neleisti tarpusavyje susitarti Europai, o pirmiausia – Rusijai ir Vokietijai. Anglosaksai yra didmeistriai kiršinti tautas, jie tą darė šimtmečiais.

Ir štai A.Navalnas pakliuvo į šių kovų verpetą. Jis tapo įrankiu, kuriuo dabar spekuliuojama. Nežinau, ar jis pats tai supranta. Bet akivaizdu, kad jis yra tapęs Vakarų įrankiu šioje kovoje. Kadangi jis dirbo valdžiai naudingą darbą, bet peržengė leistinumo ribas (arba jį privertė jas peržengti), tai dabar sėdės ilgai.

Kai mes girdime Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo retoriką, galime suvokti, jog žaidimų laikas baigėsi – atėjo apsisprendimo metas. O naiviems žmonėms, kuriems atrodo viskas kitaip, iškelčiau du klausimus. Pirmas klausimas: už kokius pinigus A.Navalnas gali mokėti algas savo štabų nariams, kurių yra tūkstančiai per visą Rusiją? Antras klausimas: ar jums atrodo, kad tie, kurie taip išgyvena dėl A.Navalno, kartu rūpinasi, kad Rusijoje būtų geriau gyventi ir išnyktų korupcija?

Kai buvau Aukščiausiojoje Taryboje ir kai daugelis svaigo nuo būsimųjų „užsienio investicijų“, aš kolegų signatarų klausdavau: nejaugi jums rimtai atrodo, kad vokiečiai su amerikiečiais tiesiog naktimis nemiega, galvodami, kaip čia padaryti, kad lietuviams būtų geriau gyventi? Juokingiausia, kad daug kas ir dabar taip įsivaizduoja... Taip manantys niekada nesupras, kas šiame pasaulyje vyksta iš tikrųjų.