Naujausios
Bet ar tai nėra tik akių dūmimas? Ar tikrai naujoji vyriausybė tokia dosni?
Deja, deja. Vieno studento finansavimas didinamas mažinant nemokamų studijų skaičių nuo 16,5 tūkstančio iki 11,8 tūkstančių – beveik keturiais tūkstančiais. Taigi, iš esmės aukštosios mokyklos gaus tiek pat, o gal net mažiau lėšų, nes nemokamai siekti bakalauro ir magistro diplomo bus priimta mažiau studentų.
Taigi, „valstiečių“ idėja, kad kiekvienam mokslo trokštančiam abiturientui būtų prieinamos nemokamos bakalauro studijos nuėjo šuniui ant uodegos. O idėjai įgyvendinti įdėtą jų įdirbį – padidintą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių – konservatoriai ir liberalai tiesiog nubraukė. Aiškindami, jog mažėja mokinių, o tuo pačiu ir abiturientų skaičius. Bet ar Lietuvai mažiau reikia mokytojų, gydytojų, inžinierių ir kitokių specialistų?
Taigi, eilinį kartą konservatoriai ir liberalai iš aukšto pasižiūrėjo į kaimą ir provinciją. Nes provincijai labiausiai tų specialistų ir trūksta. O sumažintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius skaudžiausiai kirs būtent provincijos jaunimui.
Kauno, Vilniaus, gal dar ir Klaipėdos gyventojų vaikai pasinaudos padidintu studento krepšeliu net ir blogiau mokydamiesi už jaunuolį iš Tytuvėnų, Kražių, Gruzdžių ar Ventos. Nes jiems studijuoti, gyvenant pas tėvus, žymiai paprasčiau: nereikia mokėti už buto ar bendrabučio nuomą, valgyti iš atskiro puodo, leisti pinigų kelionėms į namus ir iš namų.
Tuo tarpu provincijos jaunuoliams studijos jau ir taip dėl atstumų, dėl brangaus pragyvenimo mieste ir dėl mažesnių jų tėvų pajamų – sunkiau prieinamos. O, sumažinus nemokamų studijų vietų, koją gali pakišti ir Vilniaus licėjaus abiturientams neprilygstantys valstybinių egzaminų rezultatai.
Dėl naujosios valdžios naujų sprendimų, o tiksliau buvusios vyriausybės sprendimų naikinimo sunerimę ir studentų sąjungos atstovai. Jų manymu, valstybės finansuojamų vietų mažinimas mažins ir aukštojo mokslo prieinamumą.
Deja, balsai, disonuojantys su naujosios valdžios balsu į dangų neina. Gali aiškiausiai numanyti juodais siūlais siūtą iš pirmo žvilgsnio šviesaus sprendimo potekstę. Kam gi reikia lietuvaičiui, ypač iš kokio gilaus kaimo, to aukštojo mokslo? Jei neturi pinigų susimokėti už studijas, tegu sau ir kiurkso kaime. Tegu kapoja malkas senoliams ir taip užsidirba pragyvenimui. Arba tegu važiuoja dirbti užsienio ponams. Jei gerai mokėsi, vadinasi „kerta“ angliškai, tai ir ten susikalbės, nepražus.
Tiesa, garsiai niekas to nepasako. Naujos tvarkos sumanytojai aiškina, jog aukštosios mokyklos, gavusios didesnį studento krepšelį mokės daugiau stipendijų. Gal ir mokesčio už studijas nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas nekels. Be to, studentai galės pasiimti paskolą. Valstybės remiama paskola studijoms didinama nuo 15 400 iki 20 200 eurų.
Tik ar šie pasvarstymai būtinai taps tikrove? Kai kuriuose universitetuose stipendiją gali gauti, jeigu mokymosi vidurkis ne žemesnis kaip devyni balai. Dėl šykščiai pamėtėtų kelių stipendijų kursui dažniausia rungiasi dešimties ir devynių su puse balų vidurkį turintys studentai.
Kad nekils studijų kaina – irgi nerealu tikėtis. Kad ir didinamas finansavimas vienam studentui, bet mažinama valstybės finansuojamų vietų. Aukštųjų mokyklų materialinė padėtis nepagerės. O, padidinus finansavimą, bus pareikalauta ir aukštesnės studijų kokybės. Universitetai samdys brangesnius lektorius.
Taigi, valstybė stumia jaunus, savarankiško gyvenimo dar nepradėjusius žmones į bankus.
Tik ar atsargūs lietuviukai, ypač kaimo vaikai, ryšis imti tokias dideles paskolas studijoms? Ar racionalu jas imti? Juk grąžinti reikės su palūkanomis. O metinės palūkanos kai kuriuose bankuose – daugiau kaip du procentai nuo pasiskolintos sumos. Be to, grąžinti paskolą reikės per penkiolika metų po studijų baigimo. Kasmet susidarys daugiau kaip tūkstančio eurų sumos. Jaunam žmogui, kuriam ir taip reikia nemažai lėšų gyvenimo pradžiai – tai nemenka finansinė našta. Bet, žinoma, nauda bankams.
Taigi, kokios tokių sprendimų pasekmės? Vieni už mokslą neišgalintys susimokėti abiturientai jo ir nesieks. Tuo pačiu „nurašys“ savo troškimus ir talentus. Netaps gydytojais, mokytojais, inžinieriais. Specialistų ir toliau trūks.
Šiuo metu nemažai jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, negalėdami rasti darbo pagal specialybę, persikvalifikuoja, baigia dar vienas aukštojo mokslo studijas. Jeigu studijos brangs, susiaurės ir jų galimybės. Aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai bus priversti dirbti nekvalifikuotus darbus arba tapti bedarbiais.
Kiti rinksis užsienio universitetus, pavyzdžiui, Daniją, kur nereikia mokėti už mokslą arba kitą šalį, kur studijas paprasčiau derinti su darbu, kur studijuojant nesunkiai galima uždirbti pragyvenimui.
Išvyks ir neparvyks. Prarasime dar tūkstančius jaunų žmonių.
Juos pakeis šimtais į Lietuvą plūstantys baltarusiai ir ukrainiečiai. Jų vaikams Lietuva pasiryžusi įsteigti nemokamų studijų vietų.
Kuo baigsis tas valdžios „pamaloninimas“ sotesniu studento krepšeliu patiems universitetams? Valstybės finansuojamų vietų sumažinimas beveik keturiais tūkstančiais reiškia, jog studentų mažės. Mažės ir tų, kurie moka už mokslą, juolab, kad studijos brangs.
Jau dabar sujungti, prijungti ir kitaip reformuoti universitetai dar labiau trauksis. Didieji prarys prijungtus mažiukus. Teks dar labiau mažinti studijų programų. Mažesnis specialybių pasirinkimas bus dar viena priežastis jaunimui rinktis užsienio universitetus.
Ar tikrai toks lietuviškos švietimo sistemos tikslas?