Naujausios
Ne valstybė, o klojimo teatras
Feliksas GRUNSKIS
žurnalistas
Atšventėme atkurtos nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį. Per tiek metų turėjome užaugti bei proto įgauti. Tačiau nepanašu, kad taip atsitiko. Gyvename kaip klojimo teatro vaidinime.
Prisikėlėlių ar pasikėlėlių vadas Arūnas sumanė tapti ministru. Mat jau buvo trečiuoju valstybės žmogumi, o ministru dar nebuvo? Norisi viskuo pabūti, nors pačiam buvo aišku, kad išeis šnipštas. Ministrų vadas Andrius nutaisė rimtą miną ir ėjo pas tautos išrinktąją Dalią atsiklausti dėl Arūno. Nors žinojo, kad jai tas vyrukas nepatinka.
Taip ir nutiko. Arūnas, matyt, irgi tokią nuomonę žinojo ir savo žodžių į vatą nevyniojo: bobiška nuomonė! Jam prikišo per mažą reitingą, kai paties Andriaus tas pats daiktas dar mažesnis!
Po pirmojo vaidinimo veiksmo aiškėja, kad ponas Arūnas ministru tapti gal net nenorėjo. Suskėlė juoką?
O kas mums iš to? Mums aiškiau: prisikėlėliai vėl kiš savo ministrą. Jiems ši kėdė priklauso pagal koalicijos sutartį. Dabar gali siūlyti bet kokį žmogų, visi rankas pakels, nes Arūnas baimės buvo įvaręs. Imsime bet ką, tik ne jį. Toks ir buvo pono A planas? Į ministrus vietoje agurkų reklamavusio Remigijaus pasodinti kitą daržovę. Uždanga leidžiasi. Tauta ploja.
Dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus laidoti Kaune susirinko maždaug penki tūkstančiai žmonių. Didelės iškilmės. Ne juokai, kai piliečiai taip puola gerbti galimą žmogžudį.
Gal prasta valstybės sveikata? Partijos privatizavo valdžią ir ją turėdamos degradavo? Pono Arūno šou tą aiškiai parodė? Opozicijoje esantys socdemai poną Arūną paprašė, kad jis ponios Dalios dėl savo žodžių apie bobą atsiprašytų.
Jis liks išdidus, tokių žodžių neišlemens? Valdančiąją daugumą išdurs? Net pirmosios ponios neatsiprašęs, Arūnas vaizduos, kad jo tokį išminties baslį visuomenė nutašė. Ir bus teisus? Tarkime, kad be atgailos perbėgs pas tuos pačius kalbos kultūros gerbėjus socdemus.
Tada užmiršime visus žodžius? Vaizdelis vėl bus bus panašus. Kalbėsime apie kėdes, sostus, už naujus ministrus kelsime tostus. Ir pamatysime, kas valdo valstybę.
Prisiminėme pirmąją, prieš 20 metų Lietuvą valdžiusią Vyriausybę. Buvo aišku: darbo ėmėsi darbo žinovai. Dabar kiti laikai: jeigu esi geras partijos klapčiukas, gausi gerą postą. Turėsi pamiršti posmus apie Tėvynę, sugrūsti juos į giliausią spintos lentyną. Dirbti tik partijos labui.
Klausite: gal blogas klojimo teatras? Atsakysime: pigūs bilietai. Valdžia miela savo žmonėms: prie brangios duonos nebrangių reginių pasiūlo. Vėl plojame. Gal viskas vyksta ne mūsų, o kaimyno daržinėje?