Naujausios
Europos Sąjungai priklausančios bei kitos demokratinės pasaulio valstybės yra PRIEŠ valstybių agresorių diktatorius bei jų kėslus užpulti Nepriklausomas kaimynes. Todėl logiška, kad priešiškas jėgas pirmiausia bandoma tramdyti taikiu būdu – sankcijomis.
Po 2022-ųjų vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žiaurų karą pakrikštijusi „karine operacija“, demokratiškasis pasaulis paskelbė iškeliąs verslus iš šalies agresorės ir įvedąs nesuskaičiuojamą galybę sankcijų. Pasipylė: pirmasis paketas, antrasis... šešioliktasis ir t.t. Draudžiamųjų bei baudžiamųjų sankcijų kliuvo ir su Rusija bendradarbiaujančioms šalims. Pagrūmota Iranui, Šiaurės Korėjai. Lietuva „diplomatinę operaciją“ trinktelėjo Kinijai. Ši taip tėškė atgal, kad verslininkai ėmė skųstis milžiniškais nuostoliais ir bankrotais. Nacionalinės sankcijos Baltarusijos trąšoms sukėlė sunkumų Tautinės laivininkystės ir geležinkelių egzistavimui, o bandymas stabdyti tranzitą į Kaliningradą buvo priartinęs karines operacijas ir prie mūsų šalies.
Tiesa, kitos Lietuvai draugiškos demokratinės ES ir pasaulio valstybės nutarė Kinijos „neoperuoti“. Labai jau didelė. Dar nesugalvota, kokias sankcijas jai pritaikyti. Ir kiek jų prireiks...
Klausantis nacionalinės TV informacinių ir diskusinių laidų, paaiškėjo, kad antraisiais karo metais Rusijos pramonės lygis kilo du kartus. O buvo tikimasi, kad po tiek sankcijų paketų, agresorė bankrutuos.
Ar tik ne demokratinių valstybių sankcijomis Rusija kūrena karo pramonės krosnį? Ukrainoje numuštų raketų, ar sprogusių sviedinių liekanose randama amerikoniškų, prancūziškų ir kitų sankcijoms pritarusių valstybių karo produkcijos dalių. ES valstybių prekyba su tadžikais, kazachais ar turkmėnais Ukrainos karo metu padidėjo iki 500proc. Buvusios sovietų sąjungos valstybės tapo Rusijos tarpininkėmis, padedančiomis apeiti sankcijas ir jų paketus.
Valstybės Saugumo struktūrų ataskaitose jau suskaičiuojama apie 100 įmonių tarpininkių ir Lietuvoje. Dėl dešimties jų atliekami ikiteisminiai tyrimai. Ar kitose tarpininkavimo veiklos sustabdytos jokiose atskaitose informacijos nėra.
JAV netikėtai „pagailo“ Rusijoje naikinamų naftos perdirbimo įmonių. Ukrainiečių dronai jau dvylikoje jų sukėlė gaisrus. Vėl kovojančiai Ukrainai bandomos brėžti naujos raudonosios linijos. Ir tik JAV atsargos generolas Benas Hodžesas sako „pirmyn“.
ES galingieji vis dar trypčioja dėl rusų oligarchų areštuoto turto. Bijo ne tik 200 milijardinius išteklius niokojamai Ukrainai perduoti, bet, išdidžiai pažaduose pakrykštavę, pabūgo ir 3 milijardus susikaupusių metinių palūkanų fronte įveiklinti. Paaiškėjo, dėl kokių priežasčių. Rusijoje tebedirba prancūzų „Loreal“ ir vokiečių „Hugo boss“. Bijomasi, kad bus griebtasi analogiškų veiksmų ir nukentės ES lyderių – E. Makrono ir Olafo Šolco – rėmėjų investicijos?
Drąsuolė Lietuva seniai pamiršo kinkadrebystes. Tarsi ir daugėja su Rusija glaudžiai bendradarbiaujančių lietuviškojo kapitalo įmonių. Greta visų skalpuojamo Visvaldo Matijošaičio „Viči“ lenda „VOLFAS ENGELMAN“ – nacionalinis bavariško alus tradicijų sekėjas. Pastabioji Rita Miliūtė supranta, kad kur užkanda, ten ir gėrimas?
Mūsų valstybėje, bene labiausiai pilietinėmis akcijomis palaikančioje Ukraina, tebėra užsilikę per 3 mln. tonų rusiškų/baltarusiškų grūdų. Anot Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tik Seimo pavasario sesijoje bus tvirtinamos ...sankcijos šiai produkcijai. Nacionalinėje Nemiros „Savaitėje“, gerai įsiklausius, galima sužinoti ir šiurpesnių dalykų. Tarkime ES iš rusų už 2 milijardus eurų pirko maistinių grūdų. Už šią sumą agresorė iš Irano galėjo užsisakyti 2 milijonus „Šachedų“ Ukrainos civilinei infrastruktūrai atakuoti, kariams ir seneliams, moterims bei vaikams žudyti.
Dar gražiau, kuomet ne tik kandidatės į ES Ukrainos sienas blokuoja Lenkijos ūkininkai, tačiau jie ėmėsi kontrolierių funkcijų ir NATO valstybės – Lietuvos pasienyje. Toje pat TV laidoje ministro K. Navicko pateikti skaičiai liudija, kad iš Lietuvos į Lenkiją nepatenka nei rusiški, nei baltarusiški, nei ukrainietiški grūdai. Ši žemės ūkio produkcija nukreipiama į Klaipėdos uostą.
Trečiaisiais karo metais Rusijai pavyko sukiršinti vieningas ES ir NATO valstybes, puolusias ginti savo rinkas. Todėl atsirado galimybė rusų nuosavus ir iš Ukrainos elevatorių pavogtus grūdus parduoti Europai, paskleidžiant gandus, kad tai besiginančios šalies ūkininkai žlugdo kaimynus.
Taigi. Jeigu sankcijos Rusijai – apeinamos ir jau tampa keiksmažodžio atitikmeniu, tai kaip pavadinti deklaruojamą paramą Ukrainai ginkluote? Dar vienu holodomoru? Pačiame Europos centre, didžių ir sočiai gyvenančių valstybių akivaizdoje naikinama ukrainiečių TAUTA. Jos gynėjams vis braižomos naujos raudonosios linijos, kurių šiukštu negalima peržengti. O gal pasaulio galingųjų vis kartojama „sankcija“ t.y. draudimas perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją jau įvardintinas legaliu GENOCIDU?
Lauksime, kol rusai „sankcionuos“ mūsų gyvybes ar raudonąsias linijas nubrėšime ir Rusijai?