Naujausios
LRT televizijos laidoje 2021 m. gegužės 31 d. paskelbėte, kad siūlote išbraukti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš valstybės saugomo kultūros paveldo registro. Iš tikrųjų tai yra siūlymas nukelti šį paminklą.
Lietuvos valstybėje yra paminklų ir kitų kultūros vertybių įrašymo į kultūros paveldo registrą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarka. Priimant sprendimą įrašyti paminklą ar kitą kultūros vertybę į registrą ar išbraukti šiuos objektus iš registro, būtina atlikti daug veiksmų, pagrindžiančių priimamą sprendimą.
Minėtoje televizijos laidoje Jūs tik paskelbėte žinią apie priimamą sprendimą, tačiau nenurodėte, kodėl šis nutarimas priimamas. Užuomina apie ideologinį ar politinį kai kurių asmenų požiūrį nėra argumentas priimant sprendimus dėl valstybės istorijos ir kultūros paveldo apsaugos ar tokios apsaugos atsisakymo.
Pastaruoju metu mūsų visuomenėje kyla karštų ginčų dėl valstybės istorinės atminties ženklų. Negalima ignoruoti atsakingų įvairių organizacijų ir žinomų kultūros kūrėjų, mokslininkų, kitų profesijų specialistų nuomonės, pareikštos dėl kultūros paveldo apsaugos, tvarkymo, naudojimo. Daugelis paveldo apsaugos vertintojų griežtai pasisako, kad, esant visuomenės susipriešinimui dėl valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimo įamžinimo ženklų, bent keletą metų nereikėtų imtis jokių istorinio ir kultūrinio paveldo naikinimo veiksmų. Kultūros istorija patvirtina, kad istorijos ir kultūros paveldo naikinimas yra barbarizmas. Vertinant kultūros paveldą, reikia ir profesionalaus išmanymo, ir, susidūrus su politikų „širšinu“, neprarasti blaivaus proto. Aišku, kad geriausias vertintojas yra laikas. Jeigu ideologiniais ar kitais šūkiais besidangstantys paminklų griovėjai, chunveibinizmo apsėsti „patriotai“ to nesupranta, tai anksčiau ar vėliau jų laukia gėda ir pasmerkimas. Griaudami, naikindami istorinį paveldą, valstybės istorijos nepakeisime, tik nuskurdinsime savo atmintį.
Petro Cvirkos paminklo nukėlimui nepritaria Lietuvos rašytojų sąjunga, daugelis Lietuvos istorikų, paveldo specialistų, Lietuvos dailininkų sąjungos monumentaliosios dailės sekcija, ypač skulptoriai, menotyrininkai, Vilniaus dailės akademijos dėstytojai, Lietuvos kultūros kongresas, nemaža kitų nevyriausybinių organizacijų, pagaliau vilniečių. Todėl priimamas sprendimas dėl šio paminklo išbraukimo iš saugomo paveldo sąrašo turi būti pagristas tvirtais argumentais.
LR Kultūros paveldo įstatyme numatoma, kad už kultūros paveldo apsaugą yra atsakingas kultūros ministras. Todėl Lietuvos kultūros politikos institutas prašo Jūsų LR kultūros ministro – sudaryti galimybę institutui susipažinti su priimamo nutarimo dėl Petro Cvirkos paminklo išbraukimo iš saugomo kultūros paveldo registro argumentais ir nurodyti šį nutarimą priimančius valstybės institucijų darbuotojus.
Lietuvos kultūros politikos institutas, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, turi teisę paprašyti ir gauti valstybinių institucijų ir savivaldybių informaciją apie jų priimamus nutarimus. Tai numatoma visuomeninių organizacijų ir viešųjų įstaigų įstatymuose.
Lietuvos kultūros politikos institutas ir jo veikoje dalyvaujantys žinomi mokslininkai, kultūros kūrėjai, kitų profesijų specialistai bus dėkingi už greitą šio prašymo patenkinimą (t.y. iki to laiko, kol nėra imamasi veiksmų nukelti Petro Cvirkos paminklą).