Naujausios
Šiemet Lietuvos valdžia minės Sąjūdžio įsikūrimo 35-metį. Arba kukliai prisimins... Kaip valdiškai „praslydo“ pro Konstitucijos, Lietuvos Kariuomenės Savanorių kūrėjų 30-mečius bei kitas neeilines Atgimimo laikotarpio datas. Tačiau istorinio judėjimo pavadinimas šiandienos įvykių kontekste sukelia padidinto jautrumo įtampas.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsakydamas į klausimą, kaip vertina Seime kilusį triukšmą dėl buvusio eksparlamentaro Kristijono Bartoševičiaus poelgių, prisipažino, kad stovėdamas Sąjūdžio mitinguose nė nujausti negalėjo, kad “teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
Dievuliau, koks kilo šurmulys, įveikęs spengiančią valdančiųjų tylą. Seimo pozicinių partijų nariai, vengiantys komentuoti pastarųjų savaičių įvykius, iš karto atgauna amą, kai reikia pulti valstybės vadovą. Gal čia tokia keista šoko psicho terapija?
Socialiniuose tinkluose EP narė Rasa Juknevičienė irgi prisiminė Sąjūdžio laikus, kuomet ji organizavo mitingus ir nė negalvojo, kad Lietuva rinks tokius Prezidentus. Mamyčiukas Matas Maldeikis, viešose diskusijoje pabrėžiantis, kad jis nėra Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų, o tik jos frakcijos Seime narys (kaip, beje, ir buvęs kolega Kristijonas B.) konstatavo, kaip „stovėdamas Sąjūdžio mitinguose net nujausti negalėjo, kad praėjus trims dešimtmečiams, turės tokį Prezidentą“. Veidaknygės komentatorių skaičiavimu Matukui tada galėjo būti kokie 6–8 metai...
Va, čia nebeiškęsiu ir aš, todėl prisipažinsiu, kad organizuodama ar stovėdama R. Juknevičienės inicijuotuose mitinguose tikrai nė nesvajojau, kad tiek besityčiojančių politikos šiukšlių žmonės į valdžios postus prifarširuos.
Manau, būtų sąžininga, jei, prieš tęsdama pastebėjimus, prisipažinčiau. Aš nebalsavau už Gitaną Nausėdą. Tačiau – tai vienintelis Prezidentas Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, kuris žino savo valstybės istoriją, turi normalią šeimą, geba ginti moterį ir yra tikintis.
Drįsčiau tvirtinti, kad, stovėdami Sąjūdžio mitinguose ne vienas svajojome apie panašų šalies vadovą. Ir nė nesusimąstėme apie tiek „matukinių“ cinikų, besiveržiančių į valdžios olimpą.
Jau ne vienam Radžio balsu staugti norisi: „Ką daryt?“ Vietoje to, kad užjaustų nukentėjusiuosius, analizuotų situaciją partijos viduje, aiškintųsi, kas vieną ar kitą kandidatą ir kodėl pasiūlė į rinkiminį sąrašą, net skęsdami kompromatuose konservatoriai zaunija neva JE Gitanas Nausėda prisišnekėjo.
Politologė Rima Urbonaitė Prezidento mintis apie Seime kilusį galimą pedofilijos skandalą vadina „liežuvio paslydimu“.
Visokie parlamentarų ar jiems patarnaujančių politikos komentatorių veblenimai primena ketinimus trūks plyš sukurti bent klevo lapo stiliaus priedangą Seimo valdančiųjų gėdai maskuoti. Ir vis labiau stiprėja noras pasidomėti, kiek dar valdžios struktūrose yra uždraustos vaikų seksualinės prievartos... geidėjų.
Neįtikėtina, tačiau imta aptarinėti, kas galėjo paskatinti nukentėjusius ar jų tėvus kreiptis į teisėsaugą. Taip suponuojamas įspūdis, kad kalti ne vaikų prievartautojai, o besiskundžiantieji.
Naujausia informacija iš prokuratūros – pribloškianti. Įtariamojo statusą nešiojantis Kristijonas Bartoševičius nusikalstama „užseimine“ veikla užsiiminėjo net būdamas Tautos išrinktasis. Jo galimai nedorų veiklų sąraše jau 4 nukentėję nepilnamečiai.
Todėl labai logiškai skamba Prezidento G. Nausėdos komentaras, kad nuo šiol Seime priiminėjami sprendimai „jau turės būti vertinami per šio skandalo prizmę“.
Artimais ryšiais su valdančiosios partijos dauguma siejama R. Urbonaitė vienoje televizijos laidoje nuoširdžiai mokė opozicinės Darbo partijos narius, kaip reikėjo tinkamai pasirinkti kandidatus šiųmečiuose vietos savivaldos rinkimuose. Mat, vienas darbiečių kandidatas į merus ką tik pakliuvo teisėsaugos pareigūnams su puse kilogramo hašišo.
Šį kartą ir politologės liežuvis slystelėjo, nes ta pati sąrašinių kandidatų atrankos problemėlė „kankina“ ir valdančiosios daugumos lyderius – TS-LKD. Pastarosios vadovas Gabrielius Landsbergis negali pasakyti, kas 2020- aisiais pasiūlė nepartinį kandidatą Kristijoną Bartoševičių į partinį rinkiminį sąrašą.
Išgirdusi tokį pasiaiškinimą, prisiminiau 1999 metais Lietuvos konservatorių organizuotą seminarą rinkimų klausimais. Jame dalyvavo svečiai iš Norvegijos. Kuomet Oslo konservatorių vienas tautietis paklausė, ar šie į rinkiminius sąrašus įrašo garsius žmones – kino, meno, sporto ir kt. žvaigždes, atvykėliai iš karto nesuprato klausimo esmės. Po netrumpo komentaro, vertėjams paprakaitavus, norvegai atsakė, kad jų rinkiminiuose sąrašuose būna žmones, padarę politines karjeras partijos viduje. Garsenybes į sąrašus priimanti tik Norvegijoje tuo metu veikusi viena Kinijos komunistų partijos ideologinė atmaina, savotiškas „maoistų“ analogas.
Mintimis pasibasčiusi po nūdienos aktualijas, užklydusi į kelių dešimtmečių praeitį, nutariau pasiūlyti Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubui skelbti rašinio, publikacijos ar interviu konkursą tema „Apie ką aš mąsčiau Sąjūdžio mitinguose?“
Ką manote? Gal verta pasidalinti patirtimis.