Naujausios
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, euro zonos ekonomika šiemet turėtų smukti maždaug 8 proc., o labiausiai pažeistos bus nuo viruso labiausiai nukentėjusios bei nuo turizmo priklausomos šalys – Ispanija, Italija ir Prancūzija.
Tiesa, ekonomisto teigimu, Europos Centrinio Banko monetarinė politika, Europos Komisijos paramos planas ir nacionalinių vyriausybių fiskalinis skatinimas lems gana spartų šio regiono ekonomikų atsigavimą – kitais metais euro zonos BVP turėtų išaugti 6 proc.
„Didžiausia ekonominė duobė jau yra praeityje, ji buvo antrą metų ketvirtį. Dabar stebimas ekonomikos atsigavimas. Jis susijęs su mažesne viruso plitimo rizika, mažesnėmis pasekmėmis, bet vienas svarbesnių veiksnių yra fiskalinė ir monetarinė politika, kurių ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai. Modernioje istorijoje tai nematytas mastas, kokiu tempu vyriausybės didina išlaidas skolintais pinigais“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.
N. Mačiulio teigimu, Lietuvai pavyko išvengti šoko dėl „labai gerų startinių pozicijų“.
„Lietuvos ekonomika nebuvo perkaitusi, nebuvo nekilnojamojo turto (NT) burbulo, valstybės skola maža, užsienio prekyba perteklinė, eksportas gerokai viršijo importą. Priešingai nei 2008–2009 metų krizės metu, nebuvo jokių disbalansų. Dėl to būsto rinkoje aktyvumas sumažėjo tik trumpam, porą mėnesių, bet kainos beveik visiškai nesusvyravo“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, darbo rinkoje situacija taip pat išlieka gera, o rugpjūtį išaugęs registruoto nedarbo lygis, pasak ekonomisto, gali būti siejamas su birželį pradėta mokėti darbo paieškos išmoka.
„Užimtumo tarnyboje yra apie 30 tūkst. užsiregistravusių asmenų, kurie niekada nedirbo, praeityje neieškojo darbo, nebuvo užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. (...) Arba ieško darbo, arba nori gauti socialines išmokas ir tokią išvadą galima daryti žiūrint į laisvų darbo vietų skaičių, kuris yra rekordinis“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo vos 0,3 procento, o metinis augimas sulėtėjo iki 5,3 procento. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs šiek tiek daugiau nei 4 procentais, o kitais metais atlyginimų augimas įsibėgės iki 6 procentų.
Eksporto užsakymai dar negrįžo į prieš krizę buvusį lygį, bet, pasak ekonomisto, eksportas didelio šoko nepatyrė.
„Net Lietuvos eksportas nustebino pirmą pusmetį, nes pirmą pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų krito 2,4 proc. Tai labai kuklus eksporto kritimas, lyginti su kitomis šalimis. Matome, kad kritimas buvo tik du mėnesius, balandį ir gegužę, bet jau birželį reeksportas ir lietuviškos kilmės prekių eksportas augo“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, iš dalies tai susiję, kad pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos nėra labiausiai pažeistos.
„Labiausiai pažeistos (šalys – ELTS) yra Italija, Ispanija, Prancūzija – tos, kurios nesuvaldė viruso plitimo ir yra labai priklausomos nuo turizmo, bet nė vienoje iš dešimtuke esančių lietuviškos kilmės eksporto rinkų nėra dramatiškos situacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, prie neblogos situacijos prisidėjo ir tai, kad Lietuvos eksporto struktūra yra gana palanki.