M. Kvietkauskas: sprendimai dėl Lukiškių aikštės – tik po teisininkų išvadų

Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
„Sprendimai turi būti pamatuoti“, – mano kultūros ministras.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad dėl Lukiškių aikštės įprasminimo šiuo metu valstybės institucijose yra išsakoma įvairių požiūrių. Tačiau, pabrėžia ministras, bet kokie sprendimai dėl Lukiškių aikštės įstatymo įgyvendinimo turės būti priimti tik po teisininkų išvadų. Kartu reikės atsižvelgti ir į teismo išvadas, dėl konkurso, kurio metu nutarta statyti laisvės kovas įamžinančią Andriaus Labašausko kūrinį „Laisvės kalvą“.

„Mes tiesiog svarstome, kokiu būdu tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas. Yra išreikšti įvairūs požiūriai, kaip būtų galima geriausiai tvarkyti ateityje aikštę pagal priimtą Seimo įstatymą. Šiuo metu yra svarstomos įvairios alternatyvos. Įstatymas įsigalioja rugpjūčio pirmąją dieną ir tos įvairios alternatyvos yra svarstomos. Tačiau, noriu pabrėžti, (svarstomos – ELTA) pagal esamą teisinę situaciją. Įsigaliojus įstatymui, vykstant teismo procesui dėl Lukiškių aikštės įamžinimo konkurso, turime atsižvelgti į visus šiuos faktorius“, – žurnalistams po apsilankymo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė kultūros ministras.

Kultūros ministras, paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad nebus realių sprendimų dėl Lukiškių aikštės memorialo, kol nebus teismo sprendimo dėl Lukiškių aikštės įamžinimo konkurso, M. Kvietkauskas tvirtino, kad į tai turi atsakyti teisininkai.

„Šiuo metu ši situacija yra svarstoma. Taip, ir Kultūros ministerijos, ir Vyriausybės teisininkų. Priėmus įstatymą ši teisinė situacija, suprantama, pasikeitė“, – pridūrė jis.

„Sprendimai turi būti pamatuoti (...) Šiuo metu tai teisininkų kompetencijai priklausantis dalykas, jie turėtų pateikti išvadas, kaip geriausiai elgtis Vyriausybei ir ministerijai šioje situacijoje. Kol kas aš jokių galutinių išvadų dar neturiu. Vyksta tik diskusijos“, – apibendrino M. Kvietkauskas.

Tuo tarpu valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis yra užsiminęs, kad, siekiant išvengti problemų, kurios kilo norint įprasminti Lukiškių aikštę, gali tekti nutraukti panaudos sutartį, kuria Lukiškių aikštė išnuomota Vilniaus miesto savivaldybei.

„Ši aikštė yra ypatinga, ji pagrindinė valstybės reprezentacinė aikštė. Ji nuosavybės teise priklauso ne Vilniaus savivaldybei, o valstybei. Ji 2015 metais buvo išnuomota Vilniaus savivaldybei panaudos sutartimi. Gali būti panaudos sutartis nutraukta, visokių yra sprendimų“, – liepos 10 d. sakė R. Karbauskis.

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis yra teigęs, kad Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion.

ELTA primena, kad Seimas baigiantis sesijai skubos tvarka priėmė įstatymą, kad Valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti bus pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas, o pati aikštė tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams.

Šis įstatymas priimtas po to, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 10 dieną pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Pasak šalies vadovo, pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas.