Naujausios
Politologas
Naujos-senos įtampos su Kinija
Rinkimų maratonas Lietuvoje ir užsienyje bei kiti reikšmingi politiniai įvykiai nukreipė mūsų mintis nuo santykių su Kinija. Visgi neseni įvykiai, kai Lietuva atšaukė tris Kinijos diplomatus, paskatino prisiminti šią svarbią temą.
Visos istorijos mes neabejotinai negalime žinoti ir nežinosime, bet iš viešų šaltinių prieinama informacija sukuria įvaizdį, kad Lietuva atšaukė diplomatus tiesiog todėl, kad baigėsi jų įgaliojimų galiojimas. Iš pirmo žvilgsnio priežastis visiškai biurokratinė, tačiau tai panašiau į širmą. Šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ne vienerius metus kalba apie Kinijos veiksmus. Ne išimtis ir 2024 m. VSD ir Antrojo operatyvių tyrimų departamento (AOTD) atliktas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
VSD ir AOTD atlikto tyrimo parengtoje analizėje teigiama, kad Kinija vis intensyviau vykdo prieš Lietuvą nukreiptą žvalgybinę veiklą, plečia kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus. Pažymima, kad Kinijos žvalgybos prioritetai Lietuvoje – šalies vidaus politikos aktualijos, politinės takoskyros, Lietuvos užsienio politikos kryptys. Taip pat pažymima, kad siekdama savo tikslų Kinija naudoja valstybines ir privačias įmones, nevyriausybines organizacijas ir netgi universitetus.
Reikia pažymėti, kad siekiant šių tikslų neužtenka dirbti su viešai prieinama informacija, bet reikalingi ir vietoje dirbantys žvalgybininkai. Tam dažniausiai panaudojamos diplomatinės atstovybės, nes šnipai, dirbantys po diplomatine priedanga, yra apsaugoti imuniteto. Taigi labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Kinija tiesiog vykdė prieš Lietuvą nukreiptą žvalgybą. Net jeigu Kinija formaliai nesutvarkė savo diplomatų dokumentų, tokią šalies elgseną jau galima laikyti tam tikru Lietuvos testavimu ir stebėjimu, kaip mūsų šalis elgsis esamomis aplinkybėmis.
Diplomatiniai dokumentai nėra šiaip sau užmirštami ir nesutvarkomi, nes jų nesutvarkymas kelia dvišales įtampas. Taigi, vargu ar Lietuva turėjo kitą pasirinkimą nei reaguoti, nes jeigu būtų nereagavusi, Kinija jos negerbtų ir savo žvalgybos intensyvumą bei įvairias provokacijas vykdytų dar aktyviau.
Mitingai Sakartvele
Situacija Sakartvele šiuo metu yra ypač kebli. Pirma, mes nežinome, kiek teisėtas yra lyderiaujančios politinės jėgos „Sakartvelo svajonė“ valdymas. Panašu, kad ši partija išties turėjo nemažai realių už ją balsavusių rinkėjų. Taip pat panašu, kad „Sakartvelo svajonė“ tam tikru mastu galėjo klastoti rinkimus. Anot opozicinių jėgų, prie to prisidėjo ir Rusija. Visgi mes nežinome, kokio laipsnio šie klastojimai išties buvo.
Vienintelis dalykas, kuriuo negalime abejoti, yra Rusijos interesai. Kremliaus režimas yra suinteresuotas, kad Sakartvelas toltų nuo Vakarų ir artėtų prie Rusijos. Rusijos imperialistinis mąstymas to neišvengiamai siekia. Ukrainoje tam pasirinktas karas, o Sakartvele kol kas veikia ir kitos priemonės, pavyzdžiui, bauginimas. Todėl nėra abejonių, kad dalis žmonių, vardan šventos ramybės, gali remti esamą valdžią.
Vis dėlto Lietuvai toks posūkis būtų žalingas, nes mūsų šalis investavo nemažai jėgų ir pastangų, kad Sakartvelas artėtų prie Vakarų. Šiuo atveju kyla du svarbūs klausimai. Kiek realiai teisėta dabartinė Sakartvelo valdžia? Kiek teisėta yra jos vykdoma politika? Į pirmąjį atsakyti yra labai sunku dėl jau minėtų aplinkybių. Antrasis klausimas irgi ne iš lengvųjų, bet jis šiek tiek paprastesnis. Eidama į rinkimus „Sakartvelo svajonė“ žadėjo tęsti integraciją į Vakarus ir pastangas tapti ES nare. Taigi jos veiksmai yra tiesioginis rinkimų pažado sulaužymas.
Lietuva, kaip ilgametė partnerė, tikėtina, galėtų pasisakyti dėl šios problemos. Jeigu ne vienas didelis bet... Mūsų pačių valdžia šiandien formuojama ant sulaužytų pažadų pamato. Ar Lietuva gali prikišti „Sakartvelo svajonei“, kai premjeru tapo Gintautas Paluckas? Būti moraliniu autoritetu galime tada, kai juo tikrai esame, dabar esame rimtoje moralinėje krizėje, kuri turi ir politinių pasekmių.
Visgi, jeigu Rusijos įtaka Sakartvele sumenktų, tai galėtų prisidėti prie mūsų didesnio saugumo. Taip pat ir prie Vakarų motyvacijos remti Ukrainą. Todėl Lietuva turi akylai stebėti įvykius Sakartvele ir esant poreikiui veikti, pirmiausia, per aukštesnę reputaciją turinčią Prezidentūrą.
Netikėta Sirijos režimo griūtis
Netikėta, bet malonia staigmena tapo žaibiška Basharo al-Assado režimo griūtis. Mažai kas tikėjo, kad situacija taip žaibiškai pasikeis, kai jau atrodė, kad Sirijos sukilėliai yra užspeisti į kampą. Visgi ji pasikeitė.
Rašant šį straipsnį pranešta, kad diktatorius Basharas al-Assadas pasitraukė į Maskvą. Žinios džiugios, bet turėtume jas priimti su deramu santūrumu. Ginkluotas perversmas nereiškia, kad būtinai bus sukurta laisva ir demokratiška Sirija. Dar daugiau, nėra aišku, ar naujoji valdžia bus pakankamai kompetentinga reformuoti šalį.
Visgi pozityvių permainų tikėtis galima. Gera žinia vien tai, kad šalies nebevaldys Kremliui lojalus ir į cheminių ginklų panaudojimą prieš savo piliečius nespjaunantis režimas. Kita gera žinia, kad valdžią perėmę sukilėliai žino, kaip prie jų kančių prisidėjo Maskva, todėl bent jau artimiausioje ateityje bus labai gerai motyvuoti stabdyti visas Putino pastangas paveikti šalies vidaus politiką.
Taip pat svarbu paminėti, kad, atsivėrus tam tikram galios vakuumui, labai tikėtina, kad sukilėliams reikės užsienio pagalbos. Šiuo atveju prognozuotinas jų bendradarbiavimas su kaimynine Turkija. Norėdama didinti savo įtaką Sirijoje, Turkija bus priversta vengti flirto su Kremliumi. Galbūt bus priversta net aktyviai kritikuoti Kremlių. Na ir jau iš drambliuko svajonių užrašų – paraginta aktyviau remti Ukrainą. Lietuvai svarbu, kad tokie staigūs režimo pokyčiai Sirijoje byloja apie strateginius Vladimiro Putino pralaimėjimus ir net šalies nusilpimą. Kuo silpnesnis bus agresyvus Kremliaus režimas, tuo saugesni būsime mes.
Vietoje išvadų
Mūsų šalies saugumas įdomus tuo, kad jį veikia tiek mažesnės reikšmės įvykiai, pavyzdžiui, ginčas su Kinija, tiek ir reikšmingi geopolitiniai pokyčiai, kaip karinis perversmas Sirijoje. Nors šie įvykiai atrodo tolimi ir nesusiję, tačiau abu jie liečia taiką ir ramybę. Lietuva, kad ir suklupdama, bet iš esmės žengia teisingu keliu ir turi nemažai šansų klestėti. Visgi labai svarbu, kad šių šansų nesugriautų išorės jėgos, todėl prasminga pasidairyti, kas vyksta už mūsų kiemo ribų.