Naujausios
Ne daną Klausą Baltserseną, o Pakruojo rajono merą Saulių Gegiecką, jauną ir gražų, vienas įžvalgus karikatūristas pasodino ant kiaulės. O juk buvo galima merą užsodinti ir ant varnos ar alaus statinės kaip vieną iš projekto „Pakruojis – HAV sostinė“ kūrėjų ir apologetų. Galėjo užkelti ir ant Vienybės aikštėje ilgai projektuoto dramblio ar mamuto skulptūros. Bet šios avantiūristų idėjos, rajono biudžetui kainavusios šimtus tūkstančių litų, subliuško, prie kelių į Pakruojį palikdamos skardines pamėkles.
Reikėjo susirasti pelningesnius praturtėjimo šaltinius. Nesiskundžiantiems turtinio apetito stoka atsivėrė kitos negirdėtos galimybės – tarnauti svetimų valstybių kapitalui, bendrininkauti su teršiančiais Lietuvos žemę, vandenis ir orą.
Pakruojo rajono valdžiukė džiūgavo trimituodama apie naujas darbo vietas danų kiaulidėse, apie milijonines įmokas į rajono biudžetą. Prieš kelerius metus tik gerai priremta buvo priversta prisipažinti, kad į rajono biudžetą jau trečius metus Veselkiškėse, buvusiame „Mūšos“ komplekse, šeimininkaujanti UAB „Saerimner“ bebuvo pervedusi nė vieno lito. Mano žiniomis, tada nebuvo atliktas poveikio aplinkai tyrimas, o kompleksas neturėjo valymo įrenginių.
Teismai prieš kiaulizaciją dar nesibaigė, o jie jau švenčia pergalę. Toks laimėjimas net Piro pergale nebūtų vadintinas – juk jie laimėtų prieš savo žmones, rinkėjus, atverdami kelią danams Pakruojo rajoną paversti didele didele dvokiančia kiaulide.
Ir rajono, ir apskrities valdžia turėtų kautis ne prieš savo, o už savo žmones, už jų gerovę, sveiką aplinką, priešintis svetimšaliams, siekiantiems mūsų ekonominės priklausomybės, nacionalinės kapituliacijos.
Kovo 5 dieną į Rozalimo seniūniją buvo atvykęs Pakruojo valdžios piramidės triumviratas – meras Saulius Gegieckas, vicemeras Romas Medzveckas ir administracijos direktorė Asta Jasiūnienė. Iš seniūnijos kaimų susirinko po kelis atstovus, tikėdamiesi išgirsti, ką rajono valdžia padarė seniūnijos labui ir ką ketina dar padaryti. Bet atvykusi trijulė nesiruošė atsiskaityti, o pasiūlė klausti, reikšti pageidavimus. Atsakydamas į žmonių klausimus, nusiskundimus tercetas „traukė“ unisonu, kaltindamas seniūną ir pačius seniūnijos gyventojus, juos gėdindamas ir neprisiimdamas nė dalelytės savo kaltės.
Ir vicemeras pripažįsta, kad nesąmonė būtų statyti keliolika kiaulių kompleksų, ir meras sako, kad tiek nebus statoma. Tad imkit ir atšaukit tą sprendimą. Buvau nutraukta teigiant, kad teismas įrodė mano melą ir apgynė jų teisybę ir t. t., ir t. t. Mane atakavo visas tercetas, kaltino žmonių gąsdinimu, aiškino, kad Stipinų baseino vandenys 300 metrų gylyje ir negali būti užteršti.
Į klausimą, kaip meras vertina vieno buvusio danų kiaulių apologeto bendrovės pajų pardavimą danams, kai iki 2011 metų gegužės mėnesio negalima Lietuvos žemių pirkti svetimšaliams, meras atsakė, kad tuo nesidomėjęs.
Visiems Savivaldybės vadovams ir rajonino Tarybos nariams esu išdalijusi pluoštus užsienio ir mūsų mokslininkų tyrimo medžiagos su nedžiuginančiomis išvadomis. Pasiskaitykit, jei dar neišmetėt, – negi neužteks proto jas suprasti.
Visuomenė turi žinoti, kas laukia žmonių, ypač gyvenančių šalia kompleksų ir srutomis laistomų laukų, dirbančių kompleksuose, kas laukia jų, jų vaikų ir vaikaičių.
Jūsų elgesys – nusikaltimas.
Genovaitė Valčiukienė
Rozalimas
„Danas net ir į bažnyčią ant kiaulės joja.“
(švedų humoras)