Naujausios
Kova dėl žemės prilygsta Baltijos keliui
Vyriausioji rinkimų komisija grąžino referendumo dėl uždraudimo žemę parduoti užsieniečiams iniciatoriams ištaisyti netinkamai surinktų parašų trūkumus.
320 tūkstančių Lietuvos žmonių pasirašė už tai, kad būtų rengiamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Savo laiką ir transportą parašams rinkti aukoję akcijos iniciatoriai sako, jog tai – svarbiausia šio šimtmečio Lietuvos žmonių pilietiškumo išraiška, neatsiliekanti nuo Baltijos kelio ir Sausio tryliktosios.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Prašė ir Prezidentės parašo
Kelmės rajone, Skruzdėlynės vienkiemyje, gyvenantis ekologinio ūkio šeimininkas Marijus Čekavičius du mėnesius kasdien po keturias valandas rinko parašus dėl referendumo, kad Lietuvos žmonės patys galėtų išreikšti savo valią – parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams.
Kartu su padėjėjais Marijus surinko per tūkstantį parašų. Rinko ne tik Kelmės rajone, bet ir Raseiniuose, Vilniuje, Kaune.
Per renginį prie Kauno pilies ūkininkas paprašė pasirašyti ir pačios Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. „Apsaugininkai perdavė šalies vadovei mano prašymą, bet ji nesutiko pasirašyti“, – įspūdžiais dalijosi Marijus.
Ūkininkui talkino dar 25 žmonės. Parašai buvo renkami kai kuriose seniūnijose. Prie akcijos prisidėjo pavieniai ūkininkai ir inteligentai.
70 parašų surinko nedideliame Karklėnų kaime gyvenantis Algis Garbenis.
Kražių miestelyje parašus rinko buvęs istorijos mokytojas ir muziejininkas Edvardas Dirmeikis.
„Važinėjau po vienkiemius. Dauguma aplankytų žmonių pasirašė už referendumą. Iš dešimties nepasirašydavo tik vienas. Pakeliui sutikau policijos ekipažą. Vyrai pasirašė. Rašėsi prie techninių apžiūrų centro laukiantys vairuotojai“, – prisimena M. Čekavičius.
Nupilietinimo požymiai
„Šita akcija – labai svarbus reiškinys, – redakcijai sakė Kražiuose parašus rinkęs istorikas Edvardas Dirmeikis. – Ji rodo, jog tauta bunda. Nors kai kam labai maga mus visiškai nupilietinti ir sukvailinti. Bet vaikščiodamas po miestelio trobas supratau, jog žmonės dar turi pakankamai išminties. Juk baisu, jeigu parduosime vienintelį mums dar likusį turtą – žemę. Liksim priklausomi. Svetimi savo šalyje.“
Kai kurių nupilietėjimo apraiškų pastebėjo ir Kelmėje parašus rinkęs Tautininkų sąjungos atstovas Egidijus Sinkevičius: „Nuėjau pas vienus senukus. Jie pritarė, jog reikia atsiklausti tautos dėl žemės pardavimo. Buvo bepasirašą. Bet grįžo jų dukra, pradėjo šaukti, kad tėvai praras namus po bet kuo besirašinėdami.“
Būtų surinkę ir milijoną
Kelmėje Tautininkų sąjunga ir jos pagalbininkai surinko apie 840 parašų. Parašus rinko Ovidijus Brazas, Egidijus Sinkevičius, Donata Volbekienė, Valdas Rutkūnas, Tadas Kavaliauskas, Kęstutis Matuliauskas. Per tūkstantį – jau minėtas Marijus Čekavičius. Parašus rinko ir Šaukėnų gyventojai.
Manoma, jog iš Kelmės rajono į Vyriausiąją rinkimų komisiją nukeliavo per tris tūkstančius parašų.
Stebėdami lietuvaičių nuotaikas parašų rinkėjai sako, jog buvo galima surinkti ir milijoną parašų. Tik trūko žmonių, kurie turėtų laiko atsidėti šiam darbui.
„Daugelis sutiko labai draugiškai. Gyrė, kad ėmėmės rinkti parašus. Net girtuoklėliai drebančiomis rankomis rašėsi, kad Lietuvos žemė nepatektų į svetimas rankas“, – pasakojo Egidijus Sinkevičius.
Autorės nuotr.
PALIKIMAS: Kražių seniūnijos ūkininkas Marijus Čekavičius augina žemaitukus ir atgaivina senąją lietuvišką žirgų veislę. Marijus su pagalbininkais įsijungė į pilietiškumo akciją ir surinko per tūkstantį parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl žemės.
PILIETIŠKUMAS: Parašus rinkęs kražiškis istorikas Edvardas Dirmeikis apgailestauja, jog lietuviai pastaruoju metu kvailinami ir nupilietinami.
VERTĖ: Žemės maitintojos vertė – neišmatuojama.
APSAUGA: Žemaitijos ūkininkai viliasi, jog ir leidus žemę pirkti užsieniečiams jie atsilaikys. Kalvotos vietovės nebus patrauklios svetimšaliams.(