Kodėl man pavyko? 1. Kančia

Asmeniškai

Senuose užrašuose radau datą. 1997 metų liepa. Vadinasi, 24 metai aš laisvas. Mėgino daugelis, bet tokių kaip aš nėra labai daug. Be to, mes ištirpę alkoholikų minioje, mūsų beveik nematyti. Kiti net sako, kad tokių nėra, kad tai neįmanoma.

Kodėl man pasisekė? Apie savo blaivėjimą nemažai rašiau, bet atėjo laikas išrinkti ir sudėti į vieną vietą esminius dalykus. Ir patirtį, ir klaidas. Kodėl man pavyko iškart, vienu sykiu, be jokių komplikacijų?

Tiesą sakant, prieš tai buvo bandymas „šiek tiek susitvarkyti“. Išgerti, žinoma, reikia, alkoholis yra gerai, bet reikia protingai, saikingai ir kultūringai. Susigalvojau ligą, dėl kurios „negaliu“. Išgerti norėčiau, bet negaliu. Iškentėjau gal netgi dvejus metus. Bet tas „norėčiau“ pagaliau paėmė viršų. Juk alkoholis – geras dalykas. O be gerų dalykų sunku. Be gerų dalykų kančia.

Taigi kančia. Dabar paskaitau įvairių patarimų mesti gerti, ypač daug jų rusiškame internete, tačiau jie beveik visi moko kovoti su ta kančia. Tą daro ir anoniminiai alkoholikai. Jie kenčia be alkoholio ir padeda kentėti vieni kitiems. Būna, kad iškenčia kelerius metus ir ilgiau. Skaičiuoja iškentėtas dienas, tarsi sėdėtų kalėjime, laukdami laisvės. Į kovą su šita kančia įsijungia ir psichologai, psichiatrai, visokiausio plauko koduotojai. Vieni turi stebuklingų lašų, kurie sumažins trauką geram dalykui, kiti gali tave užburti metams ar ilgiau. Būna, kad užkoduotas ar į raumenį įsiūtos ampulės išgąsdintas žmogus be nuostabaus alkoholio iškenčia netgi dvejus metus. Įsivaizduojat? Dvejus metus kančios!

O po to viskas nuo pradžių.

Mano kelias buvo visai kitoks. Tai nebuvo kova su kančia, nes nebeliko kančios. Ji išnyko staiga, tiesiog išgaravo kaip dūmas. Stebuklas? Ne, ne visai. Kančios mechanizmas labai paprastas, jį galiu nusakyti keliais sakiniais.

Iš kur atsiranda kančia? Kada žmogus kenti? Kenti, kai nori, kai sieki gero dalyko, bet negali pasiekti. Bet jei gero dalyko nėra?

Jei supranti, kad geras dalykas – apgaulė?..