Kiek tavyje Drąsiaus?..

Kiek tavyje Drąsiaus?..

Adolfas STRAKŠYS

Taigi — kiek tavyje Drąsiaus?

Kokio Drąsiaus — žudiko, kuris mirė su pistoletu rankoje?

Man žmogus su pistoletu yra nepriimtinas, net ir medžiotojas — jis pasiruošęs žudyti, nors visi, kas gyvas šioje žemėje, gimsta gyventi, ir niekas neturi teisės atimti iš jo pačio didžiausio turto — gyvybės.

Todėl manyje nėra Drąsiaus.

Jis man joks didvyris.

*

Tai kas jis, tas Drąsius Kedys?

Jono Furmanavičiaus motinai ir visai jų giminei — šaltakraujis žudikas, nužudęs jų artimą ir mylimą žmogų.

Žudikas jis ir Violetos Naruševičienės dukrai, kurį, grįžusi iš mokyklos, rado ant laiptų negyvą savo mamą.

Jei, žinoma, iš tikrųjų tai padarė Drąsius Kedys.

Jei nepadarė, tai ko jis pasislėpė po tų kruvinų žudynių?

Beje, Laimutei Kedienei jis — vienatinis sūnus.

Tai kas jis, Drąsius Kedys — dėl to, ką padarė, ar dėl to, ko nepadarė, tapęs vos ne nacionaliniu didvyriu, prieš laiką išėjusiu iš gyvenimo, ten, kur nieko nėra, o gal yra, o jei yra, tai jis dabar kalbasi ir su Jonu Furmanavičiumi, ir su Violeta Naruševičiene, ir nežinau, kokią bendra kalba jie kalbasi, jei, žinoma, kalbasi.

Jie žino, kas iš tikrųjų buvo. Mes to nežinome, ir kažin, ar kada sužinosime.

*

Kas šios kruvinos istorijos pagrindinis herojus?

Ne, visai ne Drąsius Kedys: pagrindinis herojus yra toji mažutė mergaitė, kurią iš motinos pasiėmė tėvas ir atidavė savo sesers globon.

Man tai primena mažą mergytę Renau, kurią irgi tampė po teismus, o tauta buvo pasipiktinusi — kaip Vokietijos teismas išdrįso atimti iš motinos dukrą, Lietuvoje, girdi, tai būtų neįmanoma.

Pasirodo, viskas įmanoma.

*

Aš negirdėjau, kad jie, Drąsiaus, aplinkos žmonės, kalbėdami apie mažąją mergaitę, būtų pasakę:

— Laimos duktė, Laimos dukrelė...

Jie sako:

— Drąsiaus duktė...

Taip rašo ir kai kurie žurnalistai.

Mergaitės mama jiems neegzistuoja — ji išbraukta iš jų gyvenimo.

Jie nori, kad ji, mama, būtų išbraukta iš jos, tos mergaitės, gyvenimo.

Taigi tikroji mama — už įstatymo ir gyvenimo ribos. Jos duktė — tarsi koks rakandas, kurio kažkas geidžia, ir tą rakandą pagaliau pasiima, o pasiėmę laiko savo nuosavybe.

Tą rakandą pasiimti savo žinion nėra taip lengva. Kad motinai atimtų teises į dukrą, teismams reikia pateikti argumentuotus įrodymus.

Kai vienas iš iširusios šeimos narių įtariamas pedofilija, pasaulio praktikoje iš jo be jokių didelių ginčų paprastai atimamas vaikas.

Reikia svarių įrodymų.

*

Po kruvinųjų spalio įvykių viename interneto dienraštyje skaitau: „Drąsius Kedys nubaudė du iš penkių įtariamų pedofilų“.

Paskui kiek susikuklina — galbūt nušovė Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę.

Taigi nubaudė įtariamuosius, juos nužudydamas, ir tapo etalonu žmogaus vertei apskaičiuoti?

Taigi kiek tavyje yra Drąsiaus — kilogramas, gramas, centneris ar visa tona?

*

Kedžiai ir jų aplinka — televizijų centre. Vieni giria, kiti peikia, ir vieni, ir kiti ieško argumentų, ir vieni, ir kiti jų suranda ir pateikia žiūrovui.

Man visi jie, tie Kedžiai ir jų aplinka, atrodė labai ramūs, tarsi jų Drąsius nebūtų įtariamas kruvina žmogžudyte, tarsi po šitų žiaurių žmogžudysčių nebūtų pabėgęs nuo teisėsaugos, o būtų paprasčiausiai išvykęs į eilinę komandiruotę Rusijon ar Britanijon savo biznio reikalais.

*

Keista: Kaune į Seimą išrinktas būrys konservatorių, iš to būrio netgi trys ministrai, o po žmogžudystės žurnalistai atkakliai kamantinėja Seimo narius, išrinktus Gargžduose, Šiaulių rajone ir Ukmergėje, kodėl jie nesprendę Drąsiaus Kedžio problemų.

Man tai atsiduoda nešvariu politiniu tvaiku — žiūrėkite, Seimo opozicijai visai nerūpi Tautos reikalai.

Laimutė Kedienė net nurodinėjo parlamento vadovybei, ką reikia ir ko nereikia įtraukti į Seimo komisiją, kuri turėtų nagrinėti pedofilijos problemas.

Kažkodėl primygtinai reikalauta į komisiją neįtraukti Petro Gražulio.

O juk būtent šis Seimo narys garsėja Lietuvoje, kaip visokiausių lytinių iškrypėlių priešas...

Ir dar vienas momentas — visi masiniai protesto renginiai paženklinti antipedofilijos ženklu: pedofilija suėdusi ne tiktai mūsų prokuratūrą, bet ir valstybę.

Bet kodėl nė vienas antipedofilijos mitingas nesurengtas prie Krašto apsaugos ministerijos ar bent prie generolo Jono Žemaičio karo akademijos, kurios dėstytojas pulkininkas leitenantas Saulius Vitkus įtariamas tvirkinęs ar ne 25 mažamečius vaikus?

O juk bylą tam pulkininkui leitenantui Sauliui Vitkui sudarė ir į teismą atidavė toji, atseit, pedofilinė mūsų prokuratūra.

Taigi pedofilijos erkės įsisiurbusios ir į mūsų ginkluotąsias pajėgas, jei tiksliau — į tų pajėgų elitą?

*

Drąsius Kedys rastas negyvas marių pakrantėje. Gulėjo kniūbsčias, šalia degtinės butelis, šokolado skiltelė ir pistoletas, ant kurio užtikti jo kūno pėdsakai.

Pistoletas neva tas, iš kurio buvo nušauti Jonas Furmonavičius ir Violeta Naruševičienė.

Negaliu patikėti, kad Drąsius Kedys buvo toks kvailas, kad beveik septynis mėnesius nešiotųsi neįkainojamą įkaltį — pistoletą, kuriuo nušauti du žmones.

O gal ir nešiojosi?

Prokurorai sako, jog tai įrodo, kad Drąsius Kedys nebuvo profesionalus žudikas.

O kas tada paleido į nušautųjų galvas kontrolinius šūvius, kokiais savo žvėrišką darbą baigia profesionalūs žudikai?

Taigi Drąsius Kedys nešiojosi pistoletą ir, policijos užspeistas, jis gyvas nebūtų pasidavęs, nes puikiai žinojo, kas jo laukia už dviejų žmonių nužudymą — kalėjimas iki gyvos galvos.

Taigi aukų galėjo būti ir daugiau — ne tik Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.

Jei juos, žinoma, nušovė Drąsius Kedys.

Jei ne jis, tai kas?

Drąsius Kedys šito jau nepasakys.

Gal todėl, kad nepasakytų, jis ir atsidūrė ten, ant kranto, išgėrė puslitrį degtinės, užkando šokoladu, visa tai padaręs kažkodėl apsivėmė ir, paspringęs pasimirė.

*

O gal Drąsius Kedys paprasčiausiai nutarė baigti savo gyvenimą, nes griuvo tas jo gražiai suprojektuotas kortų namelis?

Galėjo būti šitaip?

Galėjo.

Gal todėl šiandien kaltinama policija bei prokuratūra, kad ji nesugavo besislapstančio nuo teisėsaugos Drąsiaus Kedžio — taigi neišsaugojo jo Lietuvai ir teisybei?

*

Bet galėjo būti ir visai kitaip.

Galėjo būti, kad Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę nušovė visai ne Drąsius Kedys.

O kas?

Ogi tie, kurie turėjo pistoletą, kuris buvo rastas šalia negyvo Drąsiaus Kedžio.

Ir nušovė jie teisėją Joną Furmonavičių neva už pedofiliją — nušovė todėl, kad jis buvo tas teisėjas, kuris išdrįso nuvaryti už grotų Daktarų Enriką, o Bulgarijoje suimtas jo tėvas, kuriam gresia kalėjimas iki gyvos galvos..

Reikėjo įbauginti teisėjus, parodyti, kas jų laukia, jei teis ir nuteis nacionalinius nusikaltėlių klano didvyrius?

*

Taigi kiek tavyje Drąsiaus?