Naujausios
LRT.LT
Kuolys apie Mykolaičio-Putino muziejaus Vilniuje naikinimą: tai – visiška barbarybė
Netyla diskusijos dėl Vilniuje įsikūrusių memorialinių butų-muziejų likimo. Tarp šių muziejų – ne tik politinių diskusij...
Kas nutiko
Mūsų technologijos nustatė, kad šis įrašas atrodo kaip kiti, kurie neatitinka mūsų bendruomenės standartų dėl .
Neleidžiame žmonėms sistemoje „Facebook“ bendrinti dalykų, kuriuose vaizduojamas atviras smurtas.
Ką tai reiškia jums
Mūsų technologijos rodys šį įrašą sklaidos kanale žemiau nei įprastai. Žmonės galės jį matyti, bet gali tekti slinkti toliau žemyn. Jūsų būsimiems įrašams tai neturės įtakos.
Ką galite padaryti
Jei manote, kad padarėme klaidą, galite pateikti peržiūros užklausą. Jei ištrinsite savo įrašą arba jei įrašą pašalino „Facebook“, negalėsite pateikti peržiūros užklausos.
Galite turėti teisę ginčyti mūsų sprendimą savo šalies teismuose. Taip pat galite perduoti mūsų sprendimą sertifikuotai ginčų sprendimo institucijai.“
Tokio turinio tekstelis buvo įkeltas po mano pasidalintu LRT.LT portalo straipsniu. Publikacija – puiki, logiška. Kalbinti pašnekovai piktinasi Vilniaus miesto Tarybos sprendimu panaikinti rašytojų Vinco Krėvės – Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio – Putino memorialinius butus muziejus, o jų vietoje, po atlikto euroremonto, įsteigti reprezentacines buveines pagal mainų programas iš užsienio atvykstantiems rašytojams. Tiesa, greta šių dviejų jau prie sovietų nukentėjusių kūrėjų būstų, Vilniaus valdžia „prilipdė“ ir sovietų tribūno, Stalino saulės į Lietuvą nešėjo Antano Venclovos namą. Žodžiu, Vilniaus politikai įžvalgiai pasidarbavo: ginsite Krėvę ir Putiną, „išgelbėsite“ ir Venclovą. Nors būtent buvusio sovietinio kolaboranto name tilptų visi reprezentaciniai butai užsienio kūrėjams.
Ėmiau aiškintis, kas čia „ neatitinka mūsų bendruomenė standartų“ ir kur mano pasidalinime „vaizduojamas atviras smurtas“.
LRT.LT kalbintas Darius Kuolys – buvęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės Kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorijos tyrinėtojas, akademinės bendruomenės narys. Kai jam pranešiau apie mane „ištikusį“ veidaknygės įspėjimą, jis linksmai nusijuokė ir ėmė spėlioti, esą gal aš daug priešų turinti ir jie stebi mano socialinius tinklus bei rašo skundus. Klausiau, prieš ką jis „smurtauja“, kad žurnalistų pokalbis su juo baudžiamas? O jis gi kitais rūpinasi. Labai panašu į D. Kuolį. Visai nekreipia dėmesio į savo reitingus, tačiau pasiryžęs gelbėti kitus. Supratau, tokie žmonės nesmurtauja.
Kapstomės toliau. Veidaknygės stebėtojams nepatiko LRT.LT publikacija? Žurnalistai? Na, gal šiame luome ir rastume kokių psichologinio informacinio teroro užuomazgų, tačiau ne šį kartą.
Ir staiga nušvito! Pagalvojau, kad gal socialinių tinklų prižiūrėtojai teisūs. Valdžion išrinktieji smurtauja! Lietuvos rašytojų paveldą niokoja sostinės savivaldybės Tarybos politikai. Pastarieji, pajutę visuomenės pasipriešinimą, pamatę peticijų portale Tautosakos instituto parašytą peticiją, pradėjo tradicinę išsisukinėjimo akciją. Vilniaus savivaldybės tarnautojai ėmė aiškinti, kad V. Krėvės – Mickevičiaus ir V. Mykolaičio – Putino memorialiniai butai muziejai išliks, juose esantys eksponatai nebus pradanginti ar sunaikinti. Keičiasi tik šių objektų administratorius. Keisti savivaldybės vykdomosios valdžios pasiteisinimai. O vilniečių išrinktieji, priėmę tokį politinį tarybos sprendimą, tyli. Kuo toliau, tuo sunkiau pasitikėti sostinės rinkėjų nuovokumu, jei visokius Lietuvos paveldo naikintojus ir smurtautojus, kuriuos jau ir socialinių tinklų prižiūrėtojai demaskuoja, renka.
Moralas toks: 2024-ieji – Lietuvai svarbių pasirinkimų metai. Būkime aktyvūs ir mąstantys. Rinkiminius biuletenius pildykime atsakingai, kad valdžioje smurtaujančių neliktų arba bent kiek sumažėtų.