Naujausios
Saulius:
„Kokie čia „veteranai „ po reklaminiu užsakymu pasikavoję? Pavardes reikėjo atskleist, kad tokie jau narsūs gerojai. Jei turit iš ko – aukokit ir toliau, bet nelįskit į miesto kišenę.“
Šis narsus anoniminis socialinių tinklų komentatorius, kurio minčių eiga labai panaši į vieno Šiaulių savivaldybės tarybos nario iš mero Artūro Visocko vaikštančiųjų už Saulės miestą komandos, paskatino netylėti. Oi, neteisingai parašiau! Pasitaisau: daug važinėjančių „Už Šiaulius“ balsavimo mygtukų spaudytojų, besinaudojančių iš miesto kišenės gausiai kompensuojamu benzinu ...
A. Kliunkos ir žiniasklaidos eksperimentas puikiai pavyko, sutelkė bendraminčius, apnuogino oponentų smegenų vingius. Kol karys replikos „Gėda dėl Šiaulių valdžios sprendimo“ nepasirašė, veidaknygėje ir elektroninėje „Šiaulių krašto“ versijoje pasipylė anoniminiai komentatoriai. Jie aiškino, kad nereikia remti laisvę mylinčios tautos, nedera lįsti į miesto kišenę. A. Kliunkai autorizavus savo repliką, anoniminiai komentatoriai neišdrįso pasielgti analogiškai, o liko fizionomijas pasislėpę po laukinių gyvūnėlių atvaizdais.
Suprantama Parlamento gynėjų Šiaulių kuopos vado Antano Kliunkos reakcija. Jis pirmąją Ukrainos karo savaitę jau važiavo misijos iš Lietuvos siunčiamų autobusų kolonoje. Šio transporto reikėjo civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų zonų. Dabar savanorio kūrėjo telkiama parama pasiekia pirmąsias Ukrainos fronto linijas, nes ten žmonės žūva ir už kitas ES valstybes. Ukraina savo Tautos aukos kaina suformavo barjerą laukiniam agresoriui, besiveržiančiam į ramų, tvarkingą, sotų nepriklausomų valstybių gyvavimą.
Kai užpuolama Nepriklausoma valstybė, visokia parama – ir civiliams, ir kariams – yra aukso vertės. Todėl nusikalstama vengti pagalbos teikimo už laisvę kovojantiems arba dar blogiau, iš pasalų užsipulti tuos, kurie supranta istorinio momento svarbą.
Nenustebino, kad į Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bartulio pranešimą apie paramos sąskaitos uždarymą sureagavo tik tie, kurie reguliariai lankosi Ukrainoje. Lietuvos kariuomenės kūrėjų karių savanorių organizacijos žmonės 1991-ųjų sausio agresijos metu gynė Lietuvos valstybę. Jiems talkino būrys ukrainiečių, savanoriškai atvykusių padėti kaimynams. Ir anuomet, ir dabar prieš rusiškuosius agresorius pirmieji pečius surėmė dvi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tautos – lietuviai ir ukrainiečiai.
Paramos Ukrainai sąskaitos uždarymas, teigiant, kad „visi tikslai pasiekti“, neįžvalgus ir ankstyvas veiksmas. Nei karas baigėsi, nei visi pabėgėliai grįžo į namus. Be to, karo nuskriaustiems žmonėms reikės pagalbos atstatant kraštą?“
Norėčiau paklausti mero A. Visocko, ar labai didelis būtų metinis tokios savivaldybės sąskaitos išlaikymo mokestis? Jos aptarnavimas kainuotų daugiau, nei vieno Šiaulių Tarybos nario benzininės kanceliarijos išlaikymas?
Po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Šiaulių savivaldybės tarybos narių apetitus ir daugiatūkstantines išmokas iš tos anonimiškai saugomos miesto kišenės, Specialiųjų tyrimų tarnyba susidomėjo politikų pasipinigavimais.
Lieka tik apgailestauti, kad biurokratas A. Bartulis uždarė paramos Ukrainai sąskaitą, nes į ją moralės savyje dar neužsmaugę politikai galėtų gražinti nepateisintas ar nepateisinamas kanceliarines išmokas.
Tiesa, tiems, kam sąžinė dar nėra „ ne šio pasaulio dimensija“, gelbėjimosi ratas yra:
LKKSS Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius LT13 7300 0101 7289 0488, su prierašu (Kariai – kariams)
–
P. s. Kai Antanui Kliunkai prisipažinau, kad reaguosiu į jo repliką, jis pasakė: „Gailiuosi, kad, kai Gintas Lukošaitis 2015 metais atvedė pas mus Artūrą Visocką ir paprašė, kad savanoriai kūrėjai jį paremtų, mes jį parėmėme.“