Naujausios
Nesisteminėms partijoms sėkmė nesišviečia
Šiuose rinkimuose netrūksta save nesisteminiais pristatančių politinių darinių. Šiaip gana komiškas pavadinimas. Pirma, tokius darinius įprastai veda ne vienerius metus vienaip ar kitaip politikoje dalyvavę vedliai. Antra, jie labai dažnai baksnoja į Konstituciją, iš kurios ir kyla šalies politinė sistema. Šioje grupėje matome Remigijaus Žemaitaičio ir Agnės Širinskienės vedamą „Nemuno Aušrą“, Artūro Orlausko Tautos ir teisingumo sąjungą, Eduardo Vaitkaus Lietuvos liaudies partiją.
Apklausos rodo, kad didžiausius šansus turi Remigijus Žemaitaitis, tačiau rinkimų sistema, kurioje didesnė pusė parlamento yra išrenkama vienmandatėse apygardose, Remigijui Žemaitaičiui nežada nieko gero. Veikiausiai nepadės ir žaidimai su rinkimų kodeksu, kurių metu seną tvarką, kai pirmajame ture norintis laimėti kandidatas privalo surinkti 50 proc. + 1 balsą pakeitė situacija, kai užtenka surinkti 1/5 tos rinkimų apygardos sąraše įrašytų rinkėjų balsų. Tokie pakeitimai yra naudingesni stiprius, bet skaldančius lyderius turinčioms politinėms jėgoms. Pavyzdžiui, gali pagelbėti TS-LKD vienmandatininkams Vilniuje. Sostinėje jie turi nemažą rinkėjų bazę, bet antrajame ture rizikuoja, kad likusius kandidatus rėmę rinkėjai susivienys prieš juos. Ši situacija buvo labai ryški per Prezidento rinkimus.
Panašūs ideologiniai priešininkai
Dvi ypač įdomios šių rinkimų partijos yra Lietuvos žaliųjų partija, vedama Ievos Budraitės, ir Vytauto Sinicos vedamas Nacionalinis susivienijimas. Nors šios politinės jėgos yra ideologiniai priešininkai, galima matyti ir panašumų.
Pirma, abi įgyvendino sąvotišką prekės ženklo pakeitimą. Anksčiau Lietuvos žaliųjų partijos lyderis buvo buvęs „Rubikono“ akcininkas multimilijonierius Remigijus Lapinskas, o Nacionalinį susivienijimą dar visai neseniai ES parlamento rinkimuose vedė profesorius Vytautas Radžvilas. Abiejų sąrašų lyderiai yra VU TSPMI auklėtiniai. Tiesa, mokslų daktaro Vytauto Sinicos išsilavinimas yra aukštesnis nei magistrės Ievos Budraitės.
Abi šios partijos turi stiprias ideologijas. Pavyzdžiui, Lietuvos žaliųjų partija kategoriškai pasisako už homoseksualias partnerystes, Stambulo konvenciją, o Nacionalinis susivienijimas yra vieni rafinuočiausių jų kritikų.
Galiausiai abi nesijungia prie didesnių žaidėjų. NS turėjo visas galimybes susijungti su LVŽS, o Lietuvos žaliųjų partija nuo Laisvės partijos skiria tam tikri požiūrio į ekonomiką niuansai.
Abi šios partijos turi tam tikrų vilčių peržengti 5 proc. barjerą, bet joms tai padaryti bus neparastai sunku.
Sėkmingai pasirodys parlamentinės partijos
Prognozuoju, kad geriausiai šiuose rinkimuose pasirodys LSDP, TS-LKD, LVŽS ir DSVL. Šios partijos turi pakankamai balsų peržengti 5 proc. barjerą (LVŽS atveju – 7 proc.), taip pat ir politikų, kurie galės varžytis vienmandatėse apygardose ir patekti į antrąjį turą.
Kiek sudėtingiau bus Laisvės partijai ir Liberalų sąjūdžiui. Laisvės partija prieš rinkimus sugebėdavo parodyti kokių nors išskirtinių politinių technologijų ir tai jai ne kartą pagelbėjo. Šviežiausias pavyzdys yra rinkėjų mobilizavimas per „Baltic pride“ prieš pat ES parlamento rinkimus. 2020 m. vasarą ši politinė jėga sėkmingai mobilizavo rinkėjus, surengdama pliažą Lukiškių aikštėje.
Visgi situacija yra pakitusi iš esmės. Šiandien Laisvės partija nebėra pagrindinė kontroliuojanti jėga Vilniaus miesto savivaldybėje ir neturi pakankamų svertų sukurti tokias politines technologijas. Tikėtis, kad Vilniaus meras Valdas Benkunskas savo varžovams įteiks galingus ginklus Vilniuje irgi neverta.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdis, nors ir turi nemažai merų rajonuose, pavyzdžiui, Joniškyje, tačiau realiai šią partiją stipriai diskreditavo faktas, kad teismas ją pripažino kalta už politinę korupciją. Visgi jos nurašyti neskubėčiau, netgi tikėčiausi Liberalų sąjūdžio kitoje koalicijoje, jeigu tik jiems pavykti sukurti frakciją.
Mano vertinimu, šiuos rinkimus laimės realiai konservatyvesnės politinės jėgos. Tokios, kurios kritiškiau nei TS-LKD ir juo labiau Laisvės partija žvelgia į narkotikų dekriminalizavimą, partnerystes, Stambulo konvenciją. Tuo tarpu kultūriškai labiau į kairę linkusios ir už šiuos dalykus pasisakančios partijos pasirodys blogiau. Laisvės partija gali net iškristi iš parlamento.
Žvilgsnis per debatų prizmę
Pažvelgus iš rinkimų debatų perspektyvos galima teigti, kad rinkimus laimės žmonės, kurie debatų metu praleido vieną labai svarbią mūsų politinės realybės problemą. Žinoma, kartais laiko paprasčiausiai neužtenka. Visgi būtų buvę smagu išgirsti politikų mintis apie BRICS svarbą mūsų saugumui.
BRICS yra organizacija, kuri vienija Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją, Pietų Afrikos Respubliką ir kitas šalis. Mums ši organizacija turėtų būti ypač svarbi, nes yra viena esminių priežasčių, kodėl Kinija ir Indija remia Rusiją. Nemenka dalimi dėl šios paramos Rusija sėkmingai skverbiasi į Ukrainą. Kadangi Lietuvai yra gyvybiškai svarbu, kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją arba bent jau nebūtų visiškai sutriuškinta, natūralu siekti ieškoti būdų, kaip tą paramą galima sumažinti. Žinoma, tokia užduotis nėra iš lengvųjų ir mums vieniems neįkandama. Tam reikia profesionalios diplomatijos ir sąjungininkų, galbūt net ir atkurti dar 2014 m. uždarytą Lietuvos ambasadą Portugalijoje, nes būtent per šią šalį mums realiausia daryti įtaką Brazilijai. Atsakymas turėtų būti gerų diskusijų rezultatas, bet tam reikia bent klausimą iškelti, deja, to nepaklausta nė karto.
Vietoje išvadų
Nors nemažai dalykų debatuose liko neaptartų, tačiau vis tiek tikslinga rinktis tuos politikus, kurie bent jau pasirodė debatuose. Deja, visoje Lietuvoje gausu politikų, kurie neateidavo į debatus, bet miestų ir miestelių gatves nukabinėdavo savo gražiai „pafotošopintais“ plakatais, primėtydavo skrajučių, kurių tekstus neretu atveju už juos parengdavo profesionalai. Tokie žmonės, manau, yra be turinio, todėl tikėtis, kad jie galės kvalifikuotai atstovauti tiek savo vienmandačių apygardų, tiek visos Lietuvos interesams, yra naivu.