Naujausios
Kam tie Prezidento rinkimai, jeigu viskas jau aišku?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Gausėja kandidatų į Prezidentus, tik tarp jų vis dar nėra Dalios Grybauskaitės. Ar mezgasi kokia intriga? Ar rinkimų kampanija bus įdomi?
Gegužės 11 dieną rinksime Prezidentą. Bet politologams ir didžiosioms partijoms jau viskas aišku.
Politologai, žiūrėdami į potencialių kandidatų reitingus, D. Grybauskaitei prognozuoja pergalę. Šiokia tokia intriga esą užsimegztų, jeigu prireiktų antro rinkimų turo.
Visuomenės nuomonės formuotojai aiškiai bando įkalti, jog ji vienintelė ir nepakeičiama. Galinti „nukraujuoti“, bet neįveikiama.
Liberalų sąjūdis jau pasiskelbė, jog palaikys D. Grybauskaitę, nors ji pati apie antrą kadenciją dar nepasakė nė žodžio.
Konservatoriai šeštadienį priims sprendimą dėl savo kandidato į Prezidentus. Jų lyderis Andrius Kubilius mano, jog partija turėtų palaikyti D. Grybauskaitę.
A. Kubilius partijai siūlo vadovautis „labai paprasta formule": esą ne D. Grybauskaitei „reikia mūsų palaikymo, bet mums jos reikia, kad tęstų darbus.“
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pats atsisakė kandiduoti į Prezidentus. Nors jo reitingai yra arčiausiai D. Grybauskaitės reitingų.
Esą būdamas premjeru negali ir nenori eikvoti energijos prezidentinei rinkimų kampanijai.
Socialdemokratai kandidatu iškėlė europarlamentarą Zigmantą Balčytį, bet jis eina ir į Europos Parlamento rinkimus.
Tokia socialdemokratų elgsena rodo viena – Z. Balčyčiui parengtas atsarginis variantas, nes netikima jo pergale Prezidento rinkimuose. Jeigu pateks į antrą rinkimų turą, tai jau bus laikoma laimėjimu.
„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas, kurio reitingai ėmė kilti ir kuriam Seimas vėl galėjo atverti kelią į Prezidentūrą, iššluotas iš prezidentinės kovos.
Politinis elitas niekaip nesiryžta leisti rinkėjams patiems spręsti R. Pakso likimo.
Tai ko vis delsia D. Grybauskaitė? Gal jai, kaip Z. Balčyčiui, rūpi dvi kėdės: ir Vilniuje, ir Briuselyje?
D. Grybauskaitės pavardė pradėta linksniuoti tarp pretendentų užimti Europos Komisijos prezidento postą.
Bet realios galimybės paaiškėtų tik po Europos Parlamento rinkimų. Jie vyks vėliau nei Prezidento rinkimai. Be to, reikia, kad laimėtų dešiniųjų ir centro jėgos, nes jos mini D. Grybauskaitės kandidatūrą.
Ar užsimegs didžioji intriga, turėtų greitai paaiškėti. D. Grybauskaitė žadėjo vasario pradžioje paskelbti apie savo sprendimą.
Kitų kandidatų puokštėje – Darbo partijos iškeltas Artūras Paulauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, sostinės meras Artūras Zuokas, buvęs D. Grybauskaitės patarėjas, o dabar kritikas parlamentaras Linas Balsys.
„Tvarkiečių“ kandidatu gali būti aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Įsiregistravo kandidatu net bedarbis iš Kaišiadorių. Svarsto kandidatuoti ir Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė.
Sveikintinas jų visų argumentas – suteikti rinkėjams pasirinkimo galimybę. Tačiau toliau jojama ant to paties išbandyto arkliuko: užsienio politikoje – gera kaimynystė Rytuose ir Vakaruose, bet pirmiausia Lietuvos interesai, o vidaus – vienyti, jungti, taikiai sugyventi, kovoti su korupcija, siekti Lietuvos gerovės.
Koks kandidatas to nedeklaravo ankstesniuose rinkimuose?
Politikams rinkimai reikalingi patiems pasirodyti ir parodyti, kad partijos gyvybingos.
Ne vienas kandidatas tikisi viešų debatų su dabartine Prezidente. Kritika grįsti rinkimų kampaniją daug lengviau.
O rinkėjai pasigenda tikrų lyderių ir autoritetų. Todėl vėl sako: „nėra ką rinkti“.
O tam, kas vis dėlto eis rinkti, reikėtų vadovautis sena gera patarle: žiūrėk, ne ką kalba, o ką daro.
