Kaip gaminami idiotai...

Regina MUSNECKIENĖ
Rugpjūčio dešimtąją, kai prie Seimo vyko mitingo oficialioji dalis, socialiniuose tinkluose pasipylė bjaurūs, įžeidžiantys, protestuotojus žeminantys epitetai. Prie Seimo susirinkę žmonės, tarp kurių buvo ir mokslininkų, ir pedagogų, ir ūkininkų, ir inžinierių, ir darbininkų, ir kitų profesijų atstovų, dirbančių Lietuvai, galiausiai vaikus Lietuvai auginančių motinų ir tėvų, buvo vadinami idiotais, tamsa, dugnu, begemotais, spiegiančia gauja, kriminaliniais elementais, vatnikais, antivalstybiniais veikėjais, šūdmalomis, asocialais, bedarbiais.

Už ką? Už tai, kad pasinaudoja konstitucine teise išreikšti savo nuomonę? Reikalavo, kad valdantieji tą nuomonę išgirstų? Kad nerūšiuotų žmonių į skiepytus ir neskiepytus, į pritariančius ir nepritariančius valdžios sprendimams? Kad pykdamiesi su kaimynais dar labiau neblogintų jau ir taip sparčiai blogėjančios savo piliečių ekonominės padėties.

Keisčiausia, kad komentarus apie mitinguotojus rašė ne tik abejotinos reputacijos ir savivokos „influenceriai“, bet ir išsilavinę Vilniaus universitetą baigę žmonės, socialiniuose tinkluose nuolat pabrėžiantys liokajišką lojalumą šiandieninei valdžiai. Net žurnalistai, nepaisantys savo Etikos kodekso ir nesigėdijantys viešai demonstruoti ištikimybę konservatoriams bei liberalams.

Vadovaujantis lietuviška logika, jog už dyka ir arklys arklio nekaso, kyla klausimas: Ar dykai už akmenis skaudesnius žodžius į savo tautiečius mėtė socialinių tinklų, internetinių portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių publika? Kas įkūrė šį idiotų gamybos fabriką, kuriame nuolankiai darbuojasi elitu save laikantys žmonės, savo tautiečiams klijuojantys idiotų etiketes?

Viename internetinių portalų žinomas žurnalistas atvirai prisipažįsta: kai iš posto buvo verčiamas Prezidentas Rolandas Paksas, per vieną Prezidentą palaikančių mitingų jis su būreliu kitų žmonių buvo pasamdytas idiotišku balsu šaukti: „Paksius – nekaltas!“ Tam, kad būtų diskredituotas mitingas, o Pakso palaikytojai atrodytų kaip idiotai. Esą taip dirba daugelio valstybių specialiosios tarnybos.

Kas paneigs, jog ir rugpjūčio 10-osios riaušėse nereikėjo idiotų, kurie mėtytų akmenis? Juk prie dieną vykusio mitingo prikergtos vakarinės riaušės naudingos valdžiai!

Dabar ji gali nuo tautos atsitverti antiriaušinėmis tvoromis. Galėjo sulaikyti kelias dešimtis žmonių, apkaltinti juos mitingo organizavimu, pareigūnų sužalojimu. Iškelti baudžiamąsias bylas. Tokiu būdu įbauginti tautą, kad daugiau nedrįstų organizuoti Šeimų maršų ir rengti mitingų.

Riaušės – pretekstas neduoti leidimo kitoms Šeimų maršo protesto akcijoms. Pretekstas gasdinti apkaltomis valdantiesiems nepalankius opozicijoje dirbančius Seimo narius už tai, kad jie išėjo pasikalbėti su savo rinkėjais.

Ar toli pažengėme nuo Baltarusijos? Po mitingo ir riaušių prasidėjusi raganų medžioklė jau nebekvepia demokratija.

Taip, reikėjo sudrausminti tuos, kurie į pareigūnus ir kitus žmones svaidė akmenis. Bet ne sulaikyti dešimtis akcijos dalyvių ir prisiūti jiems neadekvačius kaltinimus. Riaušėse buvo nemenkos pareigūnų pajėgos. Ar tikrai nebuvo įmanoma sužiūrėti, iš kieno rankų tie akmenys lekia?

„Šiąnakt mirė demokratija“, – po riaušių nakties, kai protestuotojai buvo išvaikyti ašarinėmis dujomis, konstatavo filosofė ir publicistė Nida Vasiliauskaitė.

Miršta ne tik demokratija. Miršta elementari kultūra. Negalėčiau pasakyti, jog susižavėjau pernelyg riebiomis valdžios atžvilgiu paleistomis frazėmis: „vagys“, „fašistai“, kad patiko kartuvės ir geltonosios žvaigždės.

Bet sakoma: „Kaip šauksi – taip atsilieps.“ Ar ne valdančiųjų puikybė ir arogancija, savo piliečių nuomonės nepaisymas, o kartais net pašaipa prišaukė protesto akcijas?

Ar mitinguotojų skanduojamos valdžiai skirtos nepagarbios frazės nėra atsakas į anuos, rašinio pradžioje minėtus protestuotojams skirtus niekinančius epitetus?

Tris dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Bet tokios nesaugumo ir pasimetimo atmosferos šalyje dar nėra buvę. Dvejus metus žmones kankina „kovido“ pandemija, gyvenimų ir laisvių ribojimai.

O šiomis dienomis į neviltį varo žadami maisto ir šilumos kainų šuoliai, brangstanti elektra, gerokai pabrangę degalai.

Tuo tarpu valdantieji, užuot priėmę racionalius, išmintingus, piliečių gyvenimą gerinančius sprendimus, pykstasi su artimiausiais kaimynais, naudingais ekonominiais partneriais. Priedo nuteka informacija apie ruošimąsi karui su Baltarusija...

Galiausiai priverstiniai skiepai nuo COVID-19... Nors užsikrėsti ir užkrėsti gali ir pasiskiepiję žmonės.

Taigi, natūralu, kad tokia neigiamos informacijos sankaupa žmonėse pratrūko lyg pūlinys.

Ir vargu, ar už protestuotojų nugarų slepiasi kokia nors antivalstybininko režisieriaus ranka.

Visa įvykių seka rodo, jog žmonėms nusibodo toks sujauktas, apribotas gyvenimas, kasdien deformuojamos tikrosios tautinės vertybės, primetamos bevertės ir beprasmės taisyklės. Pati tauta dar mąsto. Mąstydama žmoniškėja. Ir aiškiai pasako savo nuomonę.

Ko gero, pirmą kartą per visą Neriklausomybės laikotarpį nutiko taip, kad visų Vyriausybės ministrų reitingai su minuso ženklu. Ar tai nėra protesto mitinguose išsakytų minčių patvirtinimas?

Tautai nusibodo maitintis medžio žieve, kai viršūnėje sėdinti valdžia maitinasi medžio vaisiais. Ar trokšti savo darbo ir savo gyvenimo vaisių yra idiotizmas?