Naujausios
Taip pagalvojau besiklausydama Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio bei pas jį pasitarti atvykusių didžiųjų miestų ligoninių vadovų spaudos konferencijos. Žiniasklaidininkai itin uoliai klausinėjo: gal nebereikėtų gydyti nepasiskiepijusių?
Tiesa, prie panašios informacijos esame pratinami jau nuo pirmosios Covid-19 pandemijos bangos, kai prof. Vytautas Kasiulevičius nuogąstavo: jei rasis daug pasiligojusių, gydytojams teks rinktis, ką gydyti.
Kad žodis – ne žvirblis, visi mokėmės. Įgarsinta mintis ilgam įsirėžia atmintyje ir audrina ne tik pacientų vaizduotę. Kaip į tokią informaciją apie susirgusiųjų atrankas ar negydymus reaguoja pervargę, ne kartą besikeičiančių ministrų apgauti gydytojai, galime tik spėlioti.
Štai Panevėžio miesto ligoninės vadovybė gavo moters skundą, kad jos motinos, du mėnesius laukusios konsultacijos, nepriėmė neurologė. Priežastis? Senjorė buvo neskiepyta ir neturėjo atlikto Covid-19 testo. Ar medikė pati pasiskiepijusi, o gal netiki mokslu, nutylėta. O gal pamiršo kadaise ištartos priesaikos žodžius:
„Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.“
„Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.“
Atsakomybė už viešoje erdvėje ištartą žodį – milžiniška. Ir nesvarbu, kas kalba: politikai, influencerių meilužės ar Sveikatos ministerijos gerai penimi komunikatoriai.
Prezidentas Gitanas Nausėda pakritikavo Vyriausybę už prastą vakcinaciją ankstyvą 2021-ųjų pavasarį bei vasarą ir susilaukė atsako. „Bailys!“ – drėbtelėjo Seimo narys Linas Slušnys, tik po daugel metų prisipažinęs apie Švėkšnoje vaikų patiriamą seksualinę prievartą žinojęs, bet prabilti bijojęs.
„Baisu, tačiau Gerovės Lietuvos vizija, apie kurią kalbėjo Nausėda, tampa Kiršinimo Lietuva – tokiais pareiškimais jis tik paskatins dar daugiau šūvių ir dūrių į apsauginius, pareigūnus, politikus ir medikus, kurie ir taip kasdien gyvena įtampoje ir nežinioje. Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“, – socialiniuose tinkluose drąsą spjaudytis viešoje vietoje rodo konservatorių frakcijos narys, neseniai gąsdinęs pasiskiepijusius, jog šiems... „nereikės mirti natūralia mirtimi“.
Už dar vieną „praktinę“ įžvalgą – kaip nustatyti politiko alter ego amžių – Seimo nariui galima tik padėkoti: jei keršija, vadinasi, jam tik devyneri.
Tad negerbiamas Seimo nary, už ką jūs keršijate Jo Ekscelencijai: kad prezidentinės rinkiminės kampanijos metu išgirdo žmonių priekaištus dėl jūsų nusikalstamo tylėjimo Švėkšnoje ir nepriėmė į komandą ar...?
Jau pripratome prie Lietuvos diplomatijos galvos Gabrieliaus Landsbergio nediplomatiškų „pagrybavimų“. Vis dėlto aną savaitę jis ir vėl sugebėjo perspjauti save: opozicijos politikams, suabejojusiems galimybių paso teisėtumu, patardamas „nepamiršti nusišluostyti rankų, nes jos yra kruvinos“.
Tačiau ir šįkart jį „apšoko“ senelis – Nepriklausomybės Tėvas profesorius Vytautas Landsbergis, paraginęs Vyriausybę neišlaidauti, o pasipinigauti: vietoj 100 eurų paskatinimo senjorams įvesti „karstelio mokestį“. Žodžiu, atsisakai skiepytis – padenk, kol dar gyvas, valstybės išlaidas tau mirus.
Ir tauta tokį rūpestį Valstybės iždu išgirdo – socialiniuose tinkluose jau „cirkuliuoja“ naujos kupiūros pavadinimas: „landsgrabiniai“.
Galima būtų rėžti ir dar ciniškiau. Jei jau atidarome natūralia mirtimi kada nors mirsiančiųjų atsilyginimo valstybei už jos būsimą rūpestį sąskaitą, tuomet sudarykime sąlygas ir visiems šios partijos rėmėjams būsimą laidojimo pašalpą pervesti į ...Valstybinių laidotuvių organizavimo fondą.
Tačiau galvoje kirba retorinis klausimas: „Profesoriau, o kas mokės tiems, kurie pasiskiepiję miršta nuo komplikacijų? Ir kada mokslas, kuriuo tikime, paaiškins, kokie skiepų šalutiniai poveikiai? Kada ir kas pasakys žmogui tiesą, kodėl taikoma tokia psichologinė prievarta, kai jau paaiškėjo: ir pasiskiepiję platina virusą, serga, miršta? Galų gale – kada nustosime spjaudęsi ir imsimės spręsti realias problemas?“
Akivaizdu tik viena: mūsų nusilpusiai, pasiligojusiai ir karantinų nualintai visuomenei reikia profilaktinių sveikatingumo centrų, kur žmogus galėtų ir medikamentų įsigyti, ir vaistus susileisti, ir kokią sportinę reabilitacinę programėlę užsisakyti ar su kokiu „neslušnišku“ psichologu pasikalbėti.
Sakote, brangu? ES medicininiai struktūriniai fondai numato po 6 mln. eurų trisdešimčiai tūkstančių gyventojų. Tarkime, vien Šiaulių miestui atitektų apie 20 mln. eurų vietinės sveikatos sistemos reformoms. Su sąlyga, kad būtų skirstoma sąžiningai.
O jei bus kaip visada? Tuomet ES struktūrinių fondų milijonai nusės centrinėse ligoninėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o mažieji gydymo centrai bus optimizuoti iki sunaikinimo, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių regionų paribiuose gyvena. Lažinamės?
Todėl ir klausiu: kada „optimizuosime“ Hipokrato priesaiką?
Kol kas iš jos dar neišbraukti svarbiausi – požiūrio į žmogų – teiginiai: „Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.“