Ka­ran­ti­nas – gy­vy­biš­kai bū­ti­na

Mi­nist­ras Au­re­li­jus Ve­ry­ga la­bai rū­pi­na­si ne tik kaip su­val­dy­ti vi­ru­so pli­ti­mą, bei ir in­for­ma­ci­ją apie jį. Skir­man­tas Ma­li­naus­kas pa­si­ro­dė ne­pa­ti­ki­mas ko­mu­ni­ka­to­rius, jį pa­kei­tė pa­ti­ki­mes­niu – Gied­riu­mi Svirp­liu. Re­zul­ta­tas pa­si­ju­to iš­kart. Iki ket­vir­ta­die­nio Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja kas­dien 3 kar­tus vie­šin­da­vo vi­ru­so ty­ri­mų re­zul­ta­tus, da­bar – tik vie­ną kar­tą. Mi­nist­ras mu­ša­si į kru­ti­nę ir ža­da in­for­ma­ci­jos ne­slėp­ti. O vė­luo­ti su in­for­ma­ci­ja to­kio­je si­tua­ci­jo­je tin­ka­ma?

At­ro­do, kad iš Azi­jos ša­lių į Eu­ro­pą oro li­ni­jo­mis at­skri­dęs vi­ru­sas pa­ma­žu įti­ki­na ir dau­ge­lį lie­tu­vių, kad su juo rei­kia skai­ty­tis.

Jei prieš ke­lias die­nas so­cia­li­niuo­se tink­luo­se dau­gu­ma ko­men­ta­rų bu­vo apie tai, kad Lie­tu­vo­je vos vie­nas in­fek­ci­jos at­ve­jas ir ko čia pa­ni­kuo­ti, ir kad vi­si, ku­rie at­kal­bi­nė­ja nuo ke­lio­nių į už­sie­nį, ma­si­nių ren­gi­nių yra asi­lai, tai da­bar tais pa­čiais il­gaau­siais asi­lais ta­po tie, ku­rie neuž­da­ro oro uos­tų, mo­kyk­lų, ren­gi­nių ir iš­vis, ša­lies sie­nų.

Pir­miau­siai, ma­tyt, tai iš­gir­do Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius. Pen­kioms sa­vai­tėms už­da­rė dar­že­lius, mo­kyk­las, uni­ver­si­te­tus, at­šau­kė vi­sus ren­gi­nius, su­stab­dė ki­no teat­rų, spor­to klu­bų ir ki­tų poil­sio ar pra­mo­gų vie­tų veik­lą. Griež­tai? Me­ro lo­gi­ka tvir­ta – ge­riau taip, nei lauk­ti mir­čių nuo vi­ru­so.

A. Ve­ry­gai tai, kad Vil­niaus me­ras jį ap­len­kė, ne­pa­ti­ko ir jis pri­mi­nė, kad tai jis ko­ro­na­vi­ru­sui mū­sų ša­ly­je yra val­džia Nr. 1. O kad me­ras tik­rai tuo pa­ti­kė­tų, ap­kal­ti­no jį sa­vi­va­le ir net pa­gra­si­no tei­si­nė­mis pa­sek­mė­mis. Tie­sa, mi­nist­rui me­ro ryž­to pri­trū­ko. Jis ug­dy­mo įstai­gas už­da­rė dviems sa­vai­tėms, už­drau­dė pra­mo­gas ir ren­gi­nius, ta­čiau lei­do rink­tis at­vi­ro­se erd­vė­se ma­žiau nei po 100 pi­lie­čių. Spor­to var­žy­bos vyks be žiū­ro­vų, nors dau­gu­ma tarp­tau­ti­nių čem­pio­na­tų su­stab­dy­ti.

Ša­lies Prem­je­ras ket­vir­ta­die­nio ry­tą ža­dė­jo griež­tas pri­va­lo­mas prie­mo­nes – pri­da­rė ke­lio­nes į ša­lis, ku­rio­se vi­ru­sas iš­pli­tęs la­biau­siai. Dėl ki­tų ke­lio­nių li­ko tik re­ko­men­da­ci­jos – ko­kį mė­ne­sį nuo ke­lio­nių su­si­lai­ky­ti. O lie­tu­vai­čiams, kaip ži­nia, kas ne­drau­džia­ma, tas ga­li­ma.

Nors vi­sa ži­niask­lai­da jau ku­rį lai­ką ne­pails­ta skelb­ti pa­vo­jaus sig­na­lus, da­lis mū­sų tau­tie­čių kaž­ko­dėl ma­no, kad tai ne apie juos. Su­si­pa­kuo­ja fir­mi­nius sli­di­nė­ji­mo kos­tiu­mus ir ki­tą at­ri­bu­ti­ką ir iš­va­ro į Šiau­rės Ita­li­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus. Nuos­ta­būs vaiz­dai, ad­re­na­li­nas, gur­ma­niš­kas mais­tas, vis­kas at­pi­gę... Ir jo­kios ko­ro­nės.

Prieš ge­rą sa­vai­tę šiau­lie­čių šei­mą su mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­ku nuo sli­di­nė­ji­mo pra­mo­gų pan­de­mi­jos epi­cent­re neat­bai­dė nė grės­mė jų vai­ko svei­ka­tai ar tai, kad mo­ki­nu­kas, įskai­čia­vus sa­vai­tę ke­lio­nė­je, ne­lan­kys mo­kyk­los tris sa­vai­tes.

Dviems sli­di­nė­ji­mo fa­na­ti­kams ne­pa­si­se­kė. Jų ak­ty­vus poil­sis epi­de­mi­jos zo­no­je bai­gė­si pa­sy­via izo­lia­ci­ja Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je. Tik ap­mo­kės ją jau vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai, o ne pa­tys į grės­mę spjo­vę tu­ris­tau­to­jai.

Į Ma­žei­kius su­grį­žo Šiau­rės Ita­li­jo­je naf­tos ga­myk­lą sta­tan­čių dar­buo­to­jų bū­rys. Vie­ti­nei val­džiai su­ne­ri­mus, įmo­nės at­sto­vai pa­reiš­kė, kad jų dar­buo­to­jai – ne val­džios rei­ka­las. Ir tik pa­gra­si­nus uni­for­muo­tais pa­rei­gū­nais, vers­li­nin­kai stai­ga ėmė bend­ra­dar­biau­ti su Sa­vi­val­dy­be ir teik­ti in­for­ma­ci­ją.

Ka­dan­gi Šiau­rės Ita­li­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tai pa­tys už­tren­kė du­ris be­bai­miams tu­ris­tams, lie­tu­viams pra­mo­gų teks pa­siieš­ko­ti ki­tur. Ir ras, kol ne­par­si­veš vi­ru­so iš „drau­giš­kes­nių“ Eu­ro­pos ša­lių.

Mi­nist­ras A. Ve­ry­ga aiš­ki­na, kad ži­niask­lai­da ne­duo­da me­di­kams ra­miai dirb­ti. Bet bū­tent Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­rius pro­fe­so­riaus Al­bi­no Nau­džiū­no pa­sa­ky­ti žo­džiai pra­grę­žė kai ku­rių sli­di­nė­to­jų są­mo­nę: „Pap­ras­tai grįš jau­ni, stip­rūs žmo­nės, sli­di­nin­kai, spor­tiš­ki ir jie per­si­rgs leng­vai ta li­ga. Vie­ni gal kreip­sis į me­di­kus, ki­ti gal ne. Ta­čiau po sa­vai­tės ar dvie­jų nuo jų už­si­krė­tę se­ne­liai, tė­vai, jau at­vyks į li­go­ni­nę vi­suo­me­nė­je įgy­ta in­fek­ci­ja ir grei­čiau­siai bus sun­kūs li­go­niai. Po sa­vai­tės, dvie­jų, ga­li­me tu­rė­ti sun­kes­nių li­go­nių“.

Iš da­lies žmo­nėms pro­tą jau­kia ir pa­ti val­džia – tiek vie­ti­nė, tiek ša­lies. Skel­bia gra­žiai įpa­kuo­tus sa­vo ekst­re­ma­lių ko­mi­si­jų po­sė­džių pro­to­ko­lus ir aiš­ki­na apie ne­pap­ras­tą si­tua­ci­ją, o ap­si­su­kę kvie­čia į ren­gi­nius.

Ko­vo 11–ąją gar­bin­go am­žiaus sig­na­ta­rai su­gal­vo­jo pa­švęs­ti Sei­me, ne­pai­sant to, kad ten ren­gi­niai už­draus­ti dar anks­čiau. Pap­ra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Prans­kie­tis šį sig­na­ta­rų žings­nį su­ly­gi­no su jų spren­di­mu, priim­tu prieš 30 me­tų at­kur­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, ir pa­svei­ki­no su to­kia pa­čia drą­sa ne­pai­sy­ti tai­syk­lių. Ar be­rei­kia ko­men­ta­rų? Ar jiems ten val­džios po­jū­tis taip gal­vas iš­pus­to?

Šven­ti­nė­se mu­gė­se ir ei­se­no­se da­ly­vau­jan­tys tau­tie­čiai į te­le­vi­zi­jų mik­ro­fo­nus iš­di­džiai at­sa­ko, kad jie ne­bi­jo ko­no­na­vi­ru­so. Ir be rei­ka­lo. Dau­ge­ly­je ša­lių jau su­pra­to, kad kai pa­ts sau­gai­si, tai ir Die­vas ta­ve sau­go. Tik gal per vė­lai. Kai ėmė trūk­ti me­di­kų, pa­gal­bos prie­mo­nių, o kvė­pa­vi­mo apa­ra­tai da­li­ja­mi lem­tin­gos at­ran­kos bū­du. Kai me­di­kams ten­ka spręs­ti, kam dar ban­dy­ti pa­dė­ti, o kam tie­siog ne­bet­ruk­dy­ti...

Ir NBA krep­ši­nio žvaigž­dė žur­na­lis­tams de­monst­ra­vo, kad ko­ro­na­vi­ru­sas esą iš­pūs­tas bur­bu­las, o po ke­lių die­nų su­lau­kė diag­no­zės, ku­ri pri­ver­tė su­stab­dy­ti vi­są ly­gos čem­pio­na­tą.

Pro­tin­gi bai­mi­na­si ko­ro­na­vi­ru­so ir ieš­ko va­rian­tų, kaip su juo pra­si­lenk­ti. Nes pra­de­da su­pras­ti, kad ne tik jis pra­žu­do tūks­tan­čius žmo­nių, ma­siš­kai nio­ko­ja jų svei­ka­tą, bet ir grau­žia eko­no­mi­ką. Lie­tu­vo­je jau pra­si­dė­jo dar­buo­to­jų at­lei­di­mai, sto­ja tu­riz­mo vers­las, lė­tė­ja eks­por­tas. Bė­dą jau­čia tiek įmo­nės, tiek jų dar­buo­to­jai. Kas lau­kia už pa­sko­las pirk­tuo­se būs­tuo­se įsi­kū­ru­sių šei­mų? Kaip elg­sis ban­kai, be­si­rek­la­muo­jan­tys, kad yra „ar­čiau jū­sų“. Ar sa­vo „ar­tu­mu“ jie ne­pri­baigs da­lies pan­de­mi­ją iš­gy­ven­sian­čių lie­tu­vai­čių?

Šiau­lių, kur nu­sta­ty­tas pir­ma­sis ko­ro­na­vi­ru­so at­ve­jis, Sa­vi­val­dy­bė ket­vir­ta­die­nio ry­tą iš­pla­ti­no vie­ną la­bai svar­bų pra­ne­ši­mą – Sa­vi­val­dy­bės prii­ma­ma­ja­me vie­nu me­tu ga­lės ap­si­lan­ky­ti ne dau­giau nei 10 in­te­re­san­tų. Ki­tiems teks lauk­ti už du­rų. Tik ka­žin, ar bus kam. Ka­ran­ti­nas.