Ką byloja JAV rinkimų rezultatai?

EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentu antrą kartą išrinktas Donaldas J. Trumpas.
Trečiadienį pasaulį apskriejo dvi žinios iš už Atlanto. Pirma, JAV prezidentu antrą kartą išrinktas Donaldas J. Trumpas. Antra, Respublikonų partija pralenkė demokratus Kongrese: žemesniuosiuose Atstovų rūmuose straipsnio rašymo metu išrinkti 206 respublikonai ir 191 demokratas, o aukštesniuosiuose Senato rūmuose – 52 respublikonai ir 44 demokratai. Ką tokie rinkimų rezultatai byloja Lietuvai šiais geopolitiškai neramiais laikais? Ar jau metas nusiminti? Tai klausimai, į kuriuos pamėginsiu atsakyti šiame straipsnyje.

Lietuvos viešojoje erdvėje dominavo kritiškas požiūris į Trumpą

Lietuvos viešojoje erdvėje didele dalimi Donaldo Trumpo atžvilgiu dominavo pesimizmas. Girdėjome daug argumentų, kodėl Lietuvai reikalingesnė ir naudingesnė Kamala Haris. Negana to, ne tik mūsų viešojoje erdvėje, bet ir strategų elgsenoje buvo matyti neproporcingai didelė parama demokratams.

Pirmiausia, paminėtinas buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, kuris viešėdamas JAV susitiko su Demokratų partijos atstovais, bet neaplankė Respublikonų partijos. Taip pat Premjerės patarėjas, ekonomistas Raimondas Kuodis. Beje, Raimondas Kuodis kaip TS-LKD sąrašo narys į Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje.

Kadangi Donaldo J. Trumpo trūkumai buvo plačiai atskleisti anksčiau, metas pažvelgti į privalumus.

Kodėl JAV prezidento rinkimai tokie svarbūs?

JAV prezidento rinkimai yra kritiškai svarbūs, nes jie labai glaudžiai susiję su pasaulio tvarka. Būtent apie pasaulio tvarką kalbėjo nemaža dalis mūsų analitikų, kai labiau linko į Kamalos Haris pusę. Pirmiausia todėl, kad demokratai bent jau viešai pasisakydavo už tarptautines sutartis ir įsipareigojimus. Lietuvai, kuriai gyvybiškai svarbu tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto sutartis, kurios pagrindu sukurta NATO, norisi girdėti įsipareigojimus sutartims.

Visgi būtina paklausti, kodėl sutartys veikė ir tebeveikia iki šiol? Glaustas atsakymas, todėl, jog JAV ne tik gerbė šias sutartis, bet ir buvo pasaulio policininkas, kuris nebijodavo įspirti į gerą vietą už jų pažeidimus. Jau Barako Obamos laikais pradėjęs silpti šis JAV vaidmuo dar labiau susilpnėjo prie Džo Bideno ir Kamalos Haris administracijos. Staigus JAV pasitraukimas iš Afganistano bei Talibano sugrįžimas į valdžią, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, Hamas ataka prieš Izraelį – visi šie įvykiai aiškiai liudija, kad su JAV nebesiskaitoma kaip su stiprų stuburą turinčia valstybe.

Džo Bideno draudimai amerikietiškais ginklais atakuoti Rusijos teritorijoje esančius karinius taikinius tik dar labiau sustiprino šią poziciją. Negana to, prie demokratų realiai mažinamas gynybos finansavimas JAV, nes nominalus finansavimo didinimas 2025 m. 1 proc. atsilieka nuo infliacijos, kurią sukėlė Džo Bideno ir Kamalos Haris vykdyta pinigų spausdinimo politika.

Nieko keisto, kad pasaulio agresoriai, matydami drebančius ir finansavimą ginkluotei mažinančius demokratus, nėra linkę gerbti tokio pasaulio policininko. Todėl Donaldo Trumpo agresyvokas būdas gali net duoti potencialo įtakai susigrąžinti, jeigu jis ir jo aplinka bus pasirengę judėti teisinga kryptimi.

JAV skatins Europą stiprinti savo gynybą

D.Trumpas skatins Europą skirti didesnį dėmesį gynybai. Tuo abejoti nereikia dėl dviejų priežasčių.

Pirma, JAV yra suinteresuota stiprinti Europos karinę galią, kad turėtų pajėgius sąjungininkus, kurie padėtų atsverti augančią Kinijos ir BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys) galią.

Antra, Europos karinė pramonė kol kas nėra taip stipriai išvystyta, tad Senajam žemynui ginkluotę reikės įsigyti iš užsienio. Visiškai natūralu ir logiška, kad perkama bus ir iš JAV. Tad tokia Trumpo pozicija trumpuoju laikotarpiu (geras žodžių žaismas) turėtų prisidėti prie teigiamos įtakos JAV ginklų pramonei ir, žinoma, visai ekonomikai.

Ukraina ir Trumpo nenuspėjamumas

Mums vienas iš opiausių klausimų, kaip JAV elgsis Ukrainos atžvilgiu. Atsakymo nežino niekas. Ir čia yra dar viena galimybė.

Trumpas yra bene vienintelis žmogus JAV, kuris drįstų, žinoma, už nerealiai didelius pinigus, ryžtis labai rimtoms avantiūroms. Pavyzdžiui, jis galėtų pasiūlyti Ukrainai parduoti atominį ginklą. Vėl sugrįždama į atominių valstybių sąrašą Ukraina turėtų milžinišką kozirį derybose su Rusija. Žinoma, tokia situacija yra veikiau iš fantastikos srities, bet labai sunku įsivaizduoti, kad kas nors kitas galėtų imtis tokių JAV užsienio politikos tradicijoms prieštaraujančių veiksmų.

Kitas, kur kas labiau tikėtinas, bet Ukrainai taip pat palankus variantas yra pradėti tiekti ginkluotę už ilgalaikes paskolas. Nemaža dalis JAV visuomenės yra pavargusi nuo Ukrainos temos tik todėl, kad mano, jog šis karas kenkia JAV ekonomikai, todėl paskolų modelis galėtų pakeisti jų nuomonę.

Trumpo EGO ir įtaka Kongresui

Manau, kad vienas iš esminių faktorių, kurie lems kitą kadenciją, yra Trumpo EGO. JAV tapti prezidentu galima tik du kartus. Atsižvelgiant į D.Trumpo narcizišką prigimtį, nelieka abejonių, kad šią kadenciją jis sieks panaudoti taip, kad įeitų į JAV ir pasaulio istoriją. Akivaizdu, jis norės joje atsidurti kaip herojus. Tai padaryti jam padės keletas veiksnių.

Pirma, į Baltuosius rūmus Trumpas žengia su rimta programine platforma. Tai – ne tik visa Respublikonų partija, su tūkstančiais valstybės tarnautojų, bet ir pasaulyje lyderiaujančio analitinio centro Heritage Foundation parengta programa. Šio straipsnio autoriui teko garbė dalyvauti tarptautinėse Heritage Foundation mokymų programose ir įsitikinau, kad ten dirba aukščiausios prabos profesionalai. Taigi, Trumpo retorika gali atrodyti chaotiška, bet jo užnugaris stiprus.

Antra, respublikonai valdo Kongresą. Tad bus sutelkta didelė galia. Žinoma, sunku neprisiminti garsiojo britų politiko Lordo Actono žodžių, kad galia korumpuoja, o absoliuti galia – korumpuoja absoliučiai. Visgi, jeigu ši galia bus nukreipta tikslingam ir išmintingam geopolitinių gaisrų gesinimui, tuomet rezultatas gali būti netgi labai palankus mūsų šalies interesams.

Kaip turi elgtis Lietuva?

Pirmiausia, Lietuva turi nepamiršti, kad JAV yra strateginė partnerė ir nebekartoti Ž. Pavilionio klaidų. Artimiausiu metu dirbsime su Donaldu Trumpu. Po ketverių metų situacija gali keistis, tad ir demokratų stovyklai toliau turime rodyti dėmesį.

Antra, turime rūpintis didesniu gynybos finansavimu. Šiandien Lenkija gynybai skiria 4,12 proc., Estija – 3,43 proc., o JAV – 3,38 proc., skaičiuojant nuo BVP. Lietuva šiuo metu skiria 3,03 proc. Jeigu santykiniais skaičiais aplenktume JAV, tai būtų ypač rimtas signalas partneriams už Atlanto.

Trečia, turime parodyti, kad Rusijos pergalė Ukrainoje sustiprintų Kiniją. Donaldas Trumpas nėra suinteresuotas Kinijos dominavimu pasaulyje, tad būtent Kinija yra pernelyg menkai panaudotas koziris, skatinant JAV remti Ukrainą.

Ketvirta, naujasis JAV prezidentas labai vertina galią, tad turime veikti per ES, taip pat ir Lenkiją. Čia gali padėti glaudūs prezidento Gitano Nausėdos ir Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos santykiai. A. Duda gerai sutaria su D.Trumpu. Tiesa, pastarojo žavėjimasis galia skatina labiau žvalgytis į Viktorą Orbaną nei į premjero Donaldo Tusko įtakos ribojamą Andžejų Dudą. Visgi dabartinis Lenkijos prezidentas yra vienas iš Trumpo mėgstamiausių ES lyderių ir tuo naudotis Lietuva privalo.