Naujausios
KOMENTARAS
Juodojo penktadienio pamokos
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Penktadienio Lietuva — Vilnius, Šiauliai — jau istorija. Su guminėmis kulkomis, provokacijomis, ašarinėmis dujomis, pykčiu, valdžios arogancija, špygomis, išdaužytais už 2 milijonus litų langais. Kokią istorijos pamoką mes išmokome?
Penktadienį buvau Šiauliuose prie Savivaldybės. Mačiau kelių tūkstančių žmonių minią, mačiau smūgį iš sniego gniūžtės policininkui į galvą. Mačiau, kaip vaikinai su užrašais ant nugaros „skin head“ provokavo minią. Sužinojau, ką reiškia nevaldomos minios jėga, kai keliolika sekundžių negalėjau kvėpuoti minios prispausta.
Mačiau, kaip pro užtrauktas žaliuzes iš Savivaldybės rūmų langų į minią žvilgčiojo valdininkai. Mačiau, kaip su minia kalbėtis išėjo vienintelė Savivaldybės atstovė — vicemerė Alma Javtokienė. Išdrįso moteris — valdžios vyrai tuo metu slėpėsi savo kabinetuose, nors Savivaldybėje buvo ir Administracijos direktorius, ir jo pavaduotojai. Vienas iš jų, Denis Michalenko, paskubomis iškišo pro balkono durų tarpelį vicemerei megafoną ir staigiai užsidarė balkono duris.
„ Prieš minią išėjau viena. Nė vienas vyras neišdrįso“, — vėliau sakė A. Javtokienė.
Dieną prieš protesto įvykius buvau pakviesta į Vilnių, Sveikatos apsaugos ministeriją, į žurnalistų, rašiusių blaivybės temomis, konkurso laureatų apdovanojimą. Stalai nukloti klostuotomis staltiesėmis. Maždaug dešimties prabangių patiekalų meniu: saulėje džiovintų pomidorų, brangių sūrių vėrinukai, vyniotinukai, prabangios žuvys. Kam visa tai? Ar laikas vaišintis iš biudžeto pinigų, kai Lietuvoje kyla socialinis protestas? Kai tautai siūloma susiveržti diržus? Ir ar to reikia žurnalistams? Man buvo gėda dėl tokio sostinės valdininkų nuotolio nuo Lietuvos.
Sveikatos apsaugos ministerijos moterėlėms, atrodė, viskas aišku ir taip įprasta, kad susirinko iš kelių gretimų kabinetų ir pačios pasivaišinti. Lyg būtų ne sunkmetis, o ekonomikos pakilimo viršūnė ir tai vyktų ne valdiškoje ministerijoje, o privačioje milijonierių bendrovėje.
Penktadienį Vilniuje prie Seimo rūmų mitinge dalyvavęs šiaulietis Tomas Sarnačinskas pasakojo matęs, kad pirmasis akmuo į Seimo rūmų langą skrido tada, kai kažkas iš Seimo rūmų per langą parodė žmonėms špygą. Tomo perklausiau, ar tikrai? „Aš tą špygą mačiau savo akimis“, — tvirtino vaikinas, surengęs visuotinę automobilininkų akciją sausio 5-ąją septyniuose Lietuvos miestuose.
Jis pasakojo, kaip akis ir gerklę griaužia ašarinės dujos, nes pats jų gavo išvažiavęs į taikią protesto akciją ir stovėjęs atokiau nuo akmenis mėčiusiųjų. Tomas pasakojo matęs, kaip specialūs policijos būriai šaudė: „Nežiūrėdami į ką šaudo, nors riaušininkų buvo vos keliasdešimt, o mitinguotojų — tūkstančiai“.
Į žmones šaudė, kalbėtis nebuvo kam. Pas mitinguotojus išėjo Artūras Zuokas ir Valentinas Mazuronis. „Visi kiti bijojo. Argi Seimo pirmininko Arūno Valinsko nebūtų supratęs Norvegijos ambasadorius ir nebuvo įmanoma atidėti pietų restorane, kai Lietuvoje tokia nepaprasta padėtis?“ — svarstė Tomas Sarnačinskas.
Skaudžiausia, Tomo teigimu, kad valdžia sutrypė pačią esmę — po tokių įvykių nekalba apie tai, ko žmonės reikalavo ir dėl ko jie buvo susirinkę prie Seimo rūmų, o rūpinasi, kas sudės išdaužytus Seimo rūmų langus.
„Nusivyliau ir profesinėmis sąjungomis, kurios, sukvietusios žmones į Vilnių, juos paliko. Tokioms akcijoms reikia rimto vado. O kai nėra kas vadovauja, atsitinka riaušės. Kas yra profsąjungos, kas joms vadovauja ir ko jos siekia?“ — dėstė savo nuomonę Tomas Sarnačinskas.
Šiauliuose akcijoje nebuvo vedlių, tūkstančiai šiauliečių patys ėjo mitinguoti prie Savivaldybės. Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė į redakciją siuntė elektroninius laiškus apie rengiamas protesto akcijas, išvykimą į Vilnių, akcijos šūkius. Bet jau šeštadienio rytą sulaukiau skambučio — Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė tvirtino, kad ji nesiuntusi informacijos apie akciją mieste. Ji parašė skundus redakcijai dėl „žurnalistės nerofesionalumo ir nesiorientavo situacijoje“ ir kažkodėl skundą Šiaulių miesto savivaldybei.
Penktadienio pamokas geriausiai išmoko, matyt, tik Šiaulių policija, sugebėjusi išbalansuoti ant siaurutės ribos — tarp riaušių, kraujo, guminių kulkų ir taikiai pasibaigusio įpykusių žmonių mitingo.