Juodoji skylė prarijo ryšį su tauta

KOMENTARAS

Juodoji skylė prarijo ryšį su tauta

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Valio! Lietuva tapo kosmine valstybe! Lietuviški palydovai pakilo į kosmosą. Prezidentė siunčia kosminius linkėjimus.

O mūsų Žemėje – kosminiai skirtumai tarp valdžios ir tautos. Juodoji visatos skylė, atrodo, prarijo ryšį tarp šių dviejų „substancijų“.

Lietuvoje, kitaip nei Seimo ar savivaldybių rūmuose, dar labiau skiriasi Europos Parlamento buduarai nuo lietuviškų nerenovuotų daugiabučių.

Lietuvoje nėra taip jauku ir saugu, kaip valdžios žmonių bankų sąskaitose. Nes tik seimūnas, renkamas į Seimą jau nebe pirmą kadenciją, negali prisiminti, kiek jis gauna algos. Jis arogantiškai gali mestelėti: kodėl turėtų tai žinoti?! Juk negyvena nuo algos iki algos, kaip tie visatos skylėje egzistuojantys rinkėjai, kaskart svajojantys išsirinkti gerą valdžią.

Paklauskit pardavėjos ar vairuotojo, mokytojo ar bibliotekininko, kokia yra jų alga. Atsakys centų tikslumu, gal net vidurnaktį pakelti. Nes jie privalo tiksliai žinoti, iš kiek pinigų  turi egzistuoti mėnesį.

Ko čia akis sproginti ir purkštauti, kai kitas Seimo narys, mėnesius prasigydęs nuo priklausomybės (nes žodis „alkoholikas“ jiems negražus), iššlavė visas Seimo nario parlamentinei veiklai ketvirčiui skiriamas lėšas – 6,7 tūkstančio litų.

Sakote, gydytis nuo alkoholizmo – ne parlamentinė veikla? Kai priklausomybės kankinamų Seimo narių – ne vienas, gal greitai jie įteisins ir tokią „parlamentinės veiklos“ sritį. Juk galima patikėti, kad jie gydosi dėl mūsų visų gerovės.

Na ir kas, kad keli Šiaulių miesto tarybos nariai protestuodami išėjo iš posėdžių salės, kai merui ir jo pavaduotojams buvo atkūrinėjami didesni atlyginimai. Atkūrė savi. Ko čia nervintis, lakstyti iš posėdžio dėl kokių papildomų 24 tūkstančių litų miesto galvoms?

O kai miestietis ateina pas merą į priėmimą ir reikalauja nušienauti griovius, meras griebiasi kameros – girdi, pafilmuosim tave, išsigąsi ir nebevaikščiosi, nebesiskųsi.

Kaip kepamas karosas raitėsi iš nepatogumo Europos Parlamento narys, kai jam reikėjo visų akivaizdoje įvardinti savo 40 tūkstančių litų per mėnesį algą. Kai vieno ankstesnės kadencijos europarlamentaro paklausiau, ar jis per kadenciją patobulėjo kaip politikas, valstybės valdymo žmogus, šis nustebo: „Patobulėjau?! Finansiškai – taip!“

Artėja dar vieni rinkimai į Europos Parlamentą. Ir norinčių ten patekti – per galvas lipa. Nes ten – tikrai kita galaktika. Ne su žvaigždžių ūkais, ne su magnetinėmis audromis, o su rojaus obuoliais ir beveik amžinuoju gyvenimu.

Kai atrodys, kad 1000 litų minimali alga yra per maža, o atotrūkis tarp valdžios ir mūsų kaimo yra neaprėpiamas, pažiūrėkime į dangų ir gal išgirsime: „Linkėjimai lietuviams visame pasaulyje!“