Naujausios
„Tai, kad Lenkijos pusėje savarankiškai realizuojamas šis projektas, bendradarbiaujant su Europos Komisija, mus verčia irgi svarstyti, ar nevertėtų savo teritorijoje savarankiškai realizuoti tą bendrą europinį projektą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.
Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ir infrastruktūros ministrai J. Narkevičius ir Andrzejus Adamczykas pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica” projektą.
Pasak ministro, matoma, kad „Rail Baltica“ projekto tęsimui yra kilusi grėsmė, todėl jau kurį laiką svarstoma projektą Lietuvos teritorijoje vykdyti savarankiškai.
„Matome, kad priėjome prie laiko, kai yra grėsmė tolesniam „Rail Baltica“ tęsimui. Todėl aš su visa atsakomybe sakau, kad mes kurį laiką analizuojame ir skaičiuojame, ar savarankiškas šito projekto tiesimas Lietuvoje, laikantis visų įsipareigojimų, nebūtų greitesnis, racionalesnis ir užtikrintų, kad iki 2026 metų būtų galima realizuoti projektą“, – sakė J. Narkevičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva nesutinka, jog šalyje projekto darbus atliktų ne valstybės įmonė.
„Negali būti, kad šalyje infrastruktūros statyba užsiims kažkokie kitų valstybių rangovai ar organizatoriai. Mes turime savo valstybės kapitalo įmonę, „Lietuvos geležinkelius“, kuriems patikėta vykdyti projektą, ir jie tai gerai daro“, – sakė J. Narkevičius.
Jis taip pat teigė, kad „RB Rail“ – projektą įgyvendinanti bendra įmonė – turėtų „sudaryti sąlygas, kad projektas būtų sėkmingas.“
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.