Naujausios
Po to, kai buvo išardyta senoji elektros tiekimo sistema ir elektra tiesiog leista spekuliuoti, Lietuvos gyventojai atsidūrė tarp brangiausiai už kilovatvalandę mokančių šalių. Viešojoje erdvėje skelbiama, jog vidutinė kilovatvalandės kaina 24 centai, tačiau yra vartotojų, kurie moka ir 33 centus, panašiai kaip Airijoje, kuri yra pirmoji pagal elektros brangumą sudarytoje lentelėje.
Skaičiuojant net vidutinę kainą, pigiau už mus moka prancūzai (po 18 centų), moldavai, suomiai, švedai (po 17 centų), norvegai, estai, slovėnai (po 16 centų), ispanai (15 centų), slovakai (13 centų), islandai (12 centų), Maltos gyventojai – 11, Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos, Lenkijos – po 9, Albanijos – 8, Turkijos, Juodkalnijos ir Sakartvelo – po 7, Serbijos – po 6 centus už kilovatvalandę.
Turint omenyje lietuviškus atlyginimus, kurie dvigubai mažesni už Europos vidurkį, ir visiškai varganas pensijas, elektros tiekėjai tiesiog apiplėšia savo tautiečius.
Nebūtų tiek pikta, jeigu paslauga būtų tobula. O dabar pūstelėjo stipresnis vėjas – ir daugiau kaip šimtas tūkstančių vartotojų neturi elektros. Ne valandą, ne dvi, o kai kurie daugiau kaip po savaitę.
Jei nebūtume tiek pririšti prie elektros, tiek jau to – užsidegtume žvakę arba žibalinę lempą. Dienos vasarą – ilgos. Bet ir maistą laikome šaldytuvuose, ir skalbyklės elektrinės, ir vandenį į individualius namus dažniausiai pakelia hidroforai, ir šildo tą vandenį elektra, ir mobilieji telefonai – įkraunami. O pastarąją savaitę kaip tyčia dar ir olimpiada, kurią norisi žiūrėti per televiziją.
Taigi, kai netiekiama elektra, žmogus netenka ne tik šviesos, bet sugenda visai savaitei pirktas maistas, negauna informacijos, negali skalbti, naudotis tualetu, neturi vandens. Gyvenimas visiškai paralyžiuojamas.
Tuo tarpu ESO siuntinėja žinutes su apgailestavimais, bėdoja, jog brigados dirba dieną naktį, dėkoja už kantrybę, pataria pasirūpinti artimaisiais ir įsigyti generatorių ar kokį kitą alternatyvų elektros tiekimo šaltinį. Jokios konkrečios informacijos, kada bus pašalintas gedimas. Tik įspėja, jog pastarąją parą elektros dar nebus.
Po kelių dienų ateina guodžianti žinutė – elektros tiekimą atstatys iki 13 valandos. Neatstato. Bet žemėlapyje užfiksuoja, kad atstatyta. Tokiu atveju daugiau dėmesio nelauk.
Po poros dienų vėl skambini 1852. Kokias šešias – septynias minutes tau kala į galvą, jog gedimą gali registruoti internetu, jog visi konsultantai užimti, o tu, mokėdamas už elektrą daugiau kaip po pusšimtį eurų kas mėnesį, mindžikuoji bijodamas, kad neišsikrautų telefonas, beklausant tos užstrigusios plokštelės. Pagaliau, išbandžius begalinę vartotojo kantrybę, atsiliepia konsultantas. Tikina, jog elektros tiekimas atstatytas. Taip rodo žemėlapis. Bet elektros nėra! Tuomet registruok gedimą iš naujo.
Ir taip keli kaimynai registruoja gedimą po trečią ar ketvirtą kartą. Nieko nuostabaus, kad tokiu atveju susidaro per šimtas tūkstančių gedimų. Pagaliau po šešių dienų ir po daugybės pokalbių su konsultantais į kaimo keliuką įsuka ESO automobilis. Pagaliau kambaryje įsižiebia lemputė, žyminti naują įprasto gyvenimo pradžią.
Žmogus gali iškęsti daug. Viena vertus, savaitė be elektros nėra pasaulio pabaiga. Bet kaimuose gyvena žmonių su mažais vaikais. Kaip tuos mažutėlius aprūpinti, kai visas gyvenimas apraizgytas elektros laidais. Gyvena neįgalių, iš lovos nepasikeliančių žmonių. Kaip juos apiprausti, pavalgydinti? Daugelis laiko gyvulių. Kuo juos pagirdyti?
Kita vertus, kodėl sutartį su tiekėju sudaręs vartotojas, už suvartotą energiją atskirai mokantis tiekėjui ir dar pusę tiek ESO už elektros persiuntimą, turi taikstytis su taip ilgai trunkančiais nepatogumais? Kodėl ta pati ESO ir elektros energiją perparduodančios įmonės neinvestuoja į elektros tinklų atnaujinimą, patobulinimą bent jau problemiškiausiose vietose tiek, kad būtų nebaisios jokios audros ar ilgesnis ir stipresnis vėjas? Juk ne varganai gyvena! Milijonus išsidalija dividendų pavidalu. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad vadovai kas mėnesį uždirba arti dvidešimties tūkstančių.
Gudriausias Lietuvos energetikas Seimo narys ir ministras Dainius Kreivys per televiziją aiškina, jog visus elektros kabelius sukišus po žeme, elektra taptų labai brangi, Lietuvos žmonės jos tiesiog neįpirktų. Kodėl? Negi šiuo metu per mažai mokame? Investuokit, ponai, iš tų milijoninių pelnų, kaip ir visi normalūs verslininkai. O investicijos atsipirks, nes nereikės lėšų tokiems dažniems tinklų remontams, vos papūtus stipresniam vėjui.
Bet ne. Naudingiau, kai už paslaugos teikėjo sukeltus nepatogumus atsako pats vartotojas, pavyzdžiui, nusipirkdamas generatorių.
Viena kaimo gyventoja už pusę tūkstančio nusipirko tą burzgiantį monstrą. Ryja benziną, kelia baisinį triukšmą. Tik nusivylimas. Ir kodėl turėtume pirkti tą alternatyvų elektros šaltinį, jeigu turime sutartį su elektros tiekėju? Ne kiekvienas nedarbo ar nedidelių pajamų kamuojamas kaimo gyventojas ir išgalėtų sukrapštyti penkis šimtus eurų.
Galiausiai kirba mintis, gal pasinaudojus audra ir jos padariniais norėta padaryti reklamą generatorių pardavėjams? Juk dabar jie trina rankas, jog tomis dienomis, kai žmonės neturėjo elektros, per dieną generatorių išpirkdavo tiek, kiek per mėnesį. Geras bizniukas!
Maža kur kokio galingo žmogaus brolis, pusbrolis ar dėdė suka generatorių verslą... Juolab kad ir iš ministerijos išsprūdo pasiūlymas ESO bendrovei sukaupti generatorių rezervą.