Geras gyvenimas tik statistiškai

Redakcijos nuotr.
Aud­riu­s Rudys: pel­no grą­ža apie 40 pro­c. di­des­nė nei vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­po­je, dėl to mū­sų žmo­nės gy­ve­na ge­ro­kai blo­giau.
Lie­tu­vos ban­kas ant­ra­die­nį pa­skel­bė, kad pra­gy­ve­ni­mo ly­gio ato­trū­kį nuo ES vi­dur­kio Lie­tu­va per be­veik ket­vir­tį am­žiaus su­ma­ži­no dau­giau nei per­pus: jei 1995 m. mū­sų BVP te­su­da­rė treč­da­lį ES vi­dur­kio, tai per­nai vie­nam gy­ven­to­jui BVP te­ko 81 pro­c. ES vi­dur­kio. Ta­čiau maž­daug ket­vir­ta­da­lis žmo­nių skurs­ta, dar ko­ne dvi­gu­bai tiek gy­ve­na nuo al­gos iki al­gos. Ko­dėl, jei sta­tis­ti­ka to­kia gra­ži?

1995-2018 me­tais iš nau­jų­jų ES na­rių at­si­li­ki­mą pa­gal BVP vie­nam gy­ven­to­jui nuo ES vi­dur­kio la­biau­siai su­ma­ži­no Lie­tu­va, ant­ro­je vie­to­je - Es­ti­ja, tre­čio­je - Lat­vi­ja. Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Šim­kus sa­ko, kad Lie­tu­va pa­de­monst­ra­vo įspū­din­gus re­zul­ta­tus.

„Lie­tu­va išau­go vi­du­ti­nių pa­ja­mų spąs­tų marš­ki­nė­lius ir yra pri­ski­ria­ma aukš­tų pa­ja­mų gru­pei“, - tei­gė G.Šim­kus.

Pa­sak Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus, sėk­min­gą Lie­tu­vos eko­no­mi­kos rai­dą lė­mė aukš­ta žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ko­ky­bė, sto­ji­mai į tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, kon­ku­ren­cin­gu­mas, au­gęs eko­no­mi­kos tva­ru­mas.

Vis dėl­to, pa­sak G.Šim­kaus, bu­vo veiks­nių, ku­rie lė­ti­no Lie­tu­vos eko­no­mi­kos rai­dą.

„Lie­tu­vos eks­por­te aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pre­kių da­lis nė­ra di­de­lė, švie­ti­mo sis­te­mo­je tu­ri­me iš­šū­kių, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ko­ky­bė ge­rė­ja pa­kan­ka­mai lė­tai. Tai tu­ri įta­kos, kad lė­čiau nei ki­tos ša­lys pe­rė­mė­me ži­nias, ge­rą­ją pra­kti­ką, nau­jas tech­no­lo­gi­jas.“

––-

In­ter­viu su eko­no­mis­tu, Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ru Aud­riu­mi RU­DŽIU:

– Lie­tu­vo­je nuo­lat kal­ba­ma, kad eko­no­mi­ka au­ga, BVP au­ga, ta­čiau di­de­lė da­lis žmo­nių kaip skur­do, taip skurs­ta. Ko­dėl?

– Dėl gob­šu­mo. Gob­šu­mo tų, ku­rie val­do Lie­tu­vos tur­tą, or­ga­ni­zuo­ja ga­my­bą bei pre­ky­bą. Ki­taip ta­riant, nuo ka­pi­ta­lo at­sto­vų gob­šu­mo. Tu­rė­ki­me min­ty­je: jei Lie­tu­va jau pa­sie­kė 81 pro­c. ES dar­bo na­šu­mo, re­zul­ta­ty­vu­mo, BVP vi­dur­kio, o at­ly­gi­ni­mai te­sie­kia apie 40 pro­c. ES vi­dur­kio, reiš­kia tas maž­daug 41 pro­cen­to skir­tu­mas ir yra at­sa­ky­mas. Pel­no grą­ža apie 40 pro­c. di­des­nė nei vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­po­je, dėl to mū­sų žmo­nės, ku­rie gy­ve­na iš sa­vo al­gos, gy­ve­na ge­ro­kai blo­giau.

– Net jei pa­gal BVP pa­si­vy­si­me ES vi­dur­kį, ne­ga­li­me ti­kė­tis, kad pa­pras­tų žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­ge­rės ar net gy­ven­si­me kaip vi­du­ti­niai eu­ro­pie­čiai?

– Ga­li­me ti­kė­tis. Te­rei­kia rin­ki­muo­se iš­rink­ti to­kias po­li­ti­nes jė­gas, ku­rios tu­rė­tų va­lią vyk­dy­ti di­des­nę BVP per­skirs­ty­mo po­li­ti­ką. De­ja, pas mus po­li­ti­nė va­lia nu­krei­pia­ma prie­šin­ga link­me: sten­gia­ma­si, kad kuo ma­žiau nu­ken­tė­tų iš pel­no gy­ve­nan­tys su­bjek­tai.

– Anks­čiau bū­da­vo ga­li­ma su­pras­ti, ko­dėl po­li­ti­kai ne­no­ri pyk­tis su ka­pi­ta­lo at­sto­vais: jie ga­lė­da­vo ofi­cia­liai, le­ga­liai fi­nan­siš­kai rem­ti par­ti­jas. Da­bar tai už­draus­ta...

– Ne­gi jūs tik­rai ti­ki­te, kad vi­so­kie rus­tei­kos, moc­kai nein­ves­tuo­ja į po­li­ti­ką? In­ves­tuo­ja. Gal­būt ne to­kiais bū­dais, gal­būt ne­bū­ti­nai pi­ni­gais, o nau­da, ku­rią gau­na po­li­ti­niai vei­kė­jai. Nau­da juk ga­li bū­ti įvai­ri.

– Ko­kia išei­tis? Kaip pa­siek­ti, kad im­tu­me vy­tis eu­ro­pie­čius ne tik sau­sa sta­tis­ti­ka?

– Vi­sų pir­ma, tei­sin­ges­niu per­skirs­ty­mu tarp ka­pi­ta­lo ir dir­ban­čių­jų. Ki­taip sa­kant, rei­kia per­tvar­ky­ti mo­kes­čių sis­te­mą. Da­bar la­bai po­pu­lia­rūs vi­so­kie su­si­ta­ri­mai – dėl gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo ir pa­na­šiai. Ly­giai taip pat ga­li­ma bū­tų pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą tarp vals­ty­bės, dar­buo­to­jų ir ka­pi­ta­lo dėl dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ly­gio kė­li­mą. Pa­vyz­džiui, jei ko­kio­je nors ša­ko­je Lie­tu­vos dar­bo na­šu­mas sie­kia 80 pro­c. ES ly­gio, o al­gos te­sie­kia 45 pro­c. vi­dur­kio, ga­li­ma su­tar­ti: jei per tam tik­rą lai­ką al­gos ne­pa­sieks 80 pro­c. vi­dur­kio, įve­da­mas spe­cia­lus mo­kes­tis, ku­ris, pa­vyz­džiui, sie­kia 10 pro­c. įmo­nės apy­var­tos. Į biu­dže­tą. Ta­da vers­las ži­no­tų, kad žy­miai nau­din­giau kel­ti al­gas ne­gu šiaip sau ati­duo­ti pi­ni­gus vals­ty­bei.

Ar­ba ga­li­ma di­de­lius pel­nus gau­nan­čius, bet ma­žas al­gas mo­kan­čius su­bjek­tus at­ri­bo­ti nuo vie­šų­jų pir­ki­mų. Inst­ru­men­tų yra ne vie­nas, te­rei­kia po­li­ti­nės va­lios.

Da­bar ma­din­ga sa­ky­ti, kad yra blo­gai, kai al­gų di­dė­ji­mas vir­ši­ja dar­bo na­šu­mo di­dė­ji­mą, nes ma­žė­ja kon­ku­ren­cin­gu­mas. Nie­ko pa­na­šaus. Kon­ku­ren­cin­gu­mas ma­žė­ja, kai ka­pi­ta­las no­ri iš­lai­ky­ti anks­tes­nį sa­vo pa­ja­mų ir al­gų san­ty­kį. Jei ka­pi­ta­las dau­giau sa­vo pel­no skir­tų al­goms, iš to sek­tų dau­gy­bė da­ly­kų: biu­dže­tas gau­tų dau­giau pa­ja­mų, so­cia­li­nio drau­di­mo fon­das gau­tų dau­giau pi­ni­gų. Reiš­kia, at­si­ras­tų šal­ti­niai pen­si­joms, pa­šal­poms, švie­ti­mui, svei­ka­tos ap­sau­gai, ke­liams ir t.t. O tai sa­vo ruož­tu vi­sa­da iš­šau­kia di­des­nį dar­bo vie­tų skai­čių, nes at­si­ran­da dau­giau dar­bo vi­siems: pra­de­dant nuo bat­siu­vių, nes pen­si­nin­kai gau­na pi­ni­gų su­si­re­mon­tuo­ti ba­tus, iki iš­tai­gin­gų res­to­ra­nų, nes žmo­nės ga­li sau leis­ti į juos ei­ti. Tai bū­tų eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas.

– Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ne kar­tą už­si­mi­nė apie bū­ti­ny­bę kur­ti ge­ro­vės vals­ty­bę. Be to, ką jūs iš­var­di­no­te, ji įma­no­ma?

– Be abe­jo, kad neį­ma­no­ma. Ma­nau, pre­zi­den­tas taip pa­sa­kė tik to­dėl, kad to rei­kia, ta­čiau ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad jis ga­li ini­ci­juo­ti šiuos da­ly­kus, apie ku­riuos kal­bu. Nes tai bū­tų es­mi­nis ka­pi­ta­lo in­te­re­sų pa­žei­di­mas ir kil­tų di­džiu­lis pa­si­prie­ši­ni­mas. Ta­čiau jei pre­zi­den­tas pa­ra­gin­tų per ki­tus rin­ki­mus rink­ti tik tas par­ti­jas, ku­rios įsi­pa­rei­go­ja to­bu­lin­ti per­skirs­ty­mą vi­so­mis ES lei­džia­mo­mis prie­mo­nė­mis (nes ga­li­mos ne vi­sos, mui­tų juk ne­pa­di­din­si), tai jau bū­tų di­džiu­lis žings­nis į prie­kį.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.