G. Nausėda: laiko porinkiminei euforijai nėra

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Prezidentas išsakė siekį, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis siektų bent 85 proc. Vilniaus regiono lygio.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją. Joje yra numatyta stiprios, teisingos, „žalios“ ir inovatyvios valstybės idėja.

Ragina veikti

„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra“, – Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje trečiadienį į naujus šalies valdančiuosius kreipėsi šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvoje reikia vykdyti aktyvią užsienio politiką, užtikrinti energetinę nepriklausomybę, užtikrinti krašto apsaugos tvarų finansavimą. Tokiais žodžiais jis paragino naująją valdžią aktyviai veikti minėtose srityse.

Kalbėdamas apie teisingos Lietuvos viziją, šalies vadovas taip pat teigė, kad šalyje turi būti mažinama socialinė atskirtis.

„Teisingumas kuria pasitikėjimą, nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be jų nėra stiprios ir teisingos valstybės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva neturi koncentruotis vien į išmokas socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje, pristatydamas gerovės Lietuvos viziją, pabrėžė būtinybę kovoti su gyventojų pajamų nelygybe.

Regionuose vidutinis darbo užmokestis turėtų siekti bent 85 proc. sostinės regiono lygio

„Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.
 
Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
 
Anot prezidento, vienas prioritetų ekonomikoje turėtų būti išmanesnė kova su šešėliu.
 
„Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius“, – teigė prezidentas.
 
G. Nausėda taip pat išsakė siekį, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis siektų bent 85 proc. Vilniaus regiono lygio.
 
„Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – sakė jis.

„Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos“

G. Nausėda prioritetu išskyrė ir švietimo srities pokyčius.

„Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo“, – akcentavo šalies vadovas, paaiškindamas, kad visiems moksleiviams turi būti užtikrinamas kokybiškas ugdymas.

Jo teigimu, politinės partijos turi pasirašyti susitarimą dėl švietimo sistemos tobulinimo.

Prezidentas kalbėjo ir apie poreikį užtikrinti veiksmingą regionų politiką, teisingą mokestinę politiką, valdžios skaidrumą.

„Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų“, – pabrėžė G. Nausėda.

Komentuodamas žalios valstybės viziją, prezidentas teigė, kad nereikia ieškoti būdų, kaip apeiti reikalavimus.

„Aplinkosauga gali ir turi tapti integralia dalimi“, – akcentavo prezidentas, ragindamas dažniau keliauti dviračiu, atsisakyti plastiko.

„Tai yra mūsų gėda“

Kalbėdamas apie inovatyvumą, G. Nausėda teigė, kad šalyje privaloma užtikrinti pakankamą reguliacinę aplinką, modernizavimą, geriau apmokamas darbo vietas.

„Privalome išlaisvinti intelektinį potencialą, pasitelkti mokslo žinias“, – kalbėjo G. Nausėda, nepakankamą mokslinių tyrimų finansavimą pavadinęs „mūsų gėda“.

Jo teigimu, viešosios paslaugos privalo būti skaitmenizuotos, o neslapti duomenys – atverti visuomenei.

„Viskas, kas ne slapta, turi būti atvira ir prieina kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad, siekiant įgyvendinti minėtą viziją, būtina didinti valstybės pajamas.