
Naujausios
Geras išėjimo momentas
Reiktų pradėti nuo to, kad Arvydas Paukštys preciziškai tiksliai pasirinko laiką savo problemoms iškelti į viešumą. Neteigiu, kad jis kišosi į politinius procesus nuo pat pradžių. Priešingai Via Lietuva raštą gavo ketvirtadienį, o Arvydas Paukštys informacinę bombą socialiniuose tinkluose susprogdino penktadienį. Visgi neabejoju, kad būdamas nepaprasto talento žmogus jis suvokė, kad paviešindamas problemas sukurs situaciją, kai senoji ir naujoji vyriausybės pradės konkuruoti. Ingridos Šimonytės Vyriausybė sieks parodyti, kad iki paskutinės akimirkos kovoja už šalies interesus. Tuo tarpu iš reputacinės duobės startuojanti Gintauto Palucko Vyriausybė sieks kuo greičiau pataisyti savo įvaizdį, kurį susigadino švaistydamasi melais. Tikslu, profesionalu ir efektyvu.
Tereikia pasidžiaugti, kad Arvydas Paukštys geba priimti tokius sprendimus, nes nuo jo sprendimų priklauso ir jo darbuotojų darbo vietų stabilumas, galėjimas rūpintis savo šeimomis ir mokėti paskolas. Tokių šeimų Lietuvoje jau šiandien apie 2000. Galiausiai tiksli ir efektyvi biurokratijos kritika gali gydyti valstybės aparato piktžaizdes, o to reikia mums visiems.
Kilusi diskusijų banga
Vis dėlto „Teltonikos“ istorija turėjo šalutinį produktą. Teisingą problemiškos biurokratijos klausimą lydėjo diskusija banga. Dalis jos iš esmės buvo gera, nes kalbėta apie perteklines taisykles, valstybės tarnybos sektoriuje dirbančių žmonių motyvavimą veikti greitai ir efektyviai.
Nėra gerai, kai sveiką protą ir teisingumą išstumia procedūra. Pavyzdžiui, kartais valstybės tarnautojai nėra suinteresuoti reaguoti greitai, nes gali būti apkaltinti tuo, kad jų didelė motyvacija galbūt kyla ne iš patriotizmo ir noro padėti, o iš „atkatų“. Kas iš mūsų norėtų būti be pagrindo atsidurti teisme?
Visgi ši diskusijų banga su savimi atsinešė ir nemažai populizmo. Ties populizmo riba balansavo ir Šiaulių meras Artūras Visockas. Šiaulių meras pasidžiaugė, kad pas jį dirba tik vienas vicemeras Justinas Švėgžda ir būtent todėl sprendimai priimami efektyviai. Teigiama, kad taip sutaupomi pinigai.
Visgi žvelgti į darbuotojus ir matyti tik išlaidas nėra teisingas požiūris. Labai daug dalykų priklauso nuo talento, motyvacijos, patriotiškumo ir neretai nutinka taip, kad žmogaus nesamdymas daro žalą. Pateiksiu šiauliečiams mažai žinomo Kaišiadorių mero Šarūno Čėsnos pavyzdį. Kaišiadorių meras Š. Čėsna taip pat labai džiaugėsi, kad pas jį yra laisvų patarėjų etatų ir taip sutaupomos savivaldybės lėšos. Visgi kai atėjo laikas spręsti Kaišiadorių rajonui gyvybiškai svarbią problemą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangas sugadinti pirmojo būsto paramos programą, įsivyravo tyla. Pražūtinga tyla, nes būtent ši programa paskatino jaunų šeimų kėlimąsi į Kaišiadorių rajoną, o jos gadinimas mažina rajono potencialą.
Š. Čėsna pasirodė absoliučiai prastai, nes neturėjo žmonių, kurie gebėtų ginti rajono interesus, matyt, gabumų trūko ir jam pačiam, nes priešingai nei A.Visockas, Š.Čėsna nesugebėjo net komentaro šia tema parašyti. Mačiau tai labai aiškiai, nes pats buvau viešas reformos kritikas. Garantuoti, kad Šiauliai niekuomet neatsidurs panašioje situacijoje negalime. Todėl daug tikslingiau yra susitelkti ir iš valstybės tarnautojų, įskaitant ir politinio pasitikėjimo tarnautojus, reikalauti efektyvumo, užuot džiūgavus mažesnėmis išlaidomis.
Kaip auga biurokratija?
Tam, kad atsakytume į klausimą, kaip mažinti biurokratijos plėtrą, turime suprasti, kaip gimsta biurokratija. Absoliučiai didžioji dalis biurokratijos yra teisėkūros padarinys. Tam tikru lygmeniu ji yra neabejotinai reikalinga, nes be jos kalbėti apie efektyvią valstybės politiką yra keblu.
Antra vertus, pernelyg didelė ir netikslinga biurokratija gali tapti rimta kliūtimi į valstybės augimą. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Seimas posėdžiavo per 400 kartų ir priėmė apie 3000 teisės aktų. Visi šie aktai turi būti įgyvendinti, kitaip pati teisėkūra praranda prasmę, tam tikrais atvejais yra reikalingi ir žmonės, kurie šiuos teisės aktus kontroliuotų.
Dar daugiau, dalis įstatymų automatiškai įpareigoja ministerijas parengti poįstatyminius teisės aktus, pavyzdžiui, ministrų įsakymus, kurie reglamentuotų įvairias tvarkas. Tokiu būdu susidaro didžiuliai kiekiai rengiamų ir ką nors reglamentuojančių teisės aktų. Taip gimsta bei auga biurokratija.
Dalinis problemos sprendimas – dviejų rūmų parlamentas
Vienas iš efektyviausių būdų, kaip stabdyti biurokratijos plėtrą yra dviejų rūmų parlamento sukūrimas. Kadangi biurokratijos augimą lemia perteklinis įstatymų kūrimas, tokio pertekliaus mažinimas veda į mažesnę biurokratiją. Dviejų rūmų parlamentai pasižymi mažesniais teisės aktų kiekiais, nes toli gražu ne visada pirmųjų rūmų sprendimams pritaria antrieji.
Žinoma, tam tikrose situacijose tai gali reikšti ir papildomas rizikas. Jeigu taip keblu sudaryti valdančiąją daugumą vienuose rūmuose, situacija tikrai nepalengvėtų dviejuose. Visgi jeigu tikrai norime realiai mažinti biurokratijos plėtrą, turime, pirmiausia, savo akis nukreipti į perteklinę teisėkūrą, turėtume viešai diskutuoti šia tema. Tai būtų tikrai efektyviau nei tiesiog nesamdyti žmonių ir kartoti Kaišiadorių rajono mero klaidų.