Be­lau­kiant pra­re­gė­ji­mo

"Aš tų drau­gų ne­pa­žįs­tu!" – spar­nuo­tą fra­zę 1979 me­tais žur­na­lis­tui Skir­man­tui Pa­be­dins­kui skė­lė trak­to­ri­nin­kas Juo­zas, pa­kliu­vęs ne­blai­vus prie vai­ro. Kal­bė­da­mas apie "ne­di­de­lį pri­si­ra­šy­mą", tie­sa, jau ant­rą, neiš­da­vė su­gė­ro­vų.
Pra­bė­gus per ke­tu­rias­de­šim­čiai me­tų nuo in­ter­ne­ti­niu hi­tu ta­pu­sio in­ter­viu, trak­to­ri­nin­ko Juo­zo fra­zė ne­pra­ra­do ak­tua­lu­mo. Šį kar­tą ji pui­kiai tin­ka gar­sio­sios me­džiok­lės Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, ku­rios me­tu bu­vo nu­šau­ta stumb­rė, da­ly­viams.

Stumb­rę pa­tie­sęs Ute­nos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys "vals­tie­tis" Jo­nas Slap­šins­kas ne­pa­ži­no-apa­ko du­kart. Pir­miau­sia – neats­ky­rė stumb­rės nuo šer­no. Nors, pa­sak gar­saus gam­tos fo­tog­ra­fo Ma­riaus Če­pu­lio, net di­džiau­sio­je tank­mė­je neį­ma­no­ma tų dvie­jų žvė­rių su­mai­šy­ti – "ne­bent stumb­ras šliau­žė kar­tu su šer­nais"; "šer­nas nuo stumb­ro ski­ria­si kaip "kriu-kriu" nuo "mū-mū".

J. Slap­šins­kas sa­kė ne tik stumb­rės neat­pa­ži­nęs, bet ir tų, su ku­riais me­džio­jo.

Šią sa­vai­tę vie­šo­jo­je erd­vė­je iš­pla­tin­tos "ne­pa­žįs­ta­mų" me­džiok­lės da­ly­vių pa­var­dės.

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­dar­bie­tis Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras so­cial­de­mok­ra­tas Zig­man­tas Bal­čy­tis, bu­vęs Sei­mo na­rys koo­pe­ra­ty­vo "Ag­roa­ves group" va­do­vas Jo­nas Jag­mi­nas, įmo­nės "Gri­geo" di­džiau­sias ak­ci­nin­kas Gin­tau­tas Pan­go­nis, "Bio­ve­los" bend­ra­tur­tis Vir­gi­ni­jus Kan­taus­kas, ad­vo­ka­tų kon­to­ros "El­lex Va­liū­nas" įkū­rė­jas Ro­lan­das Va­liū­nas, ke­lių tie­si­mo įmo­nės "Feg­da" vie­nas ak­ci­nin­kų Ar­vy­das Gri­bu­lis, bu­vęs par­la­men­ta­ras ir bu­vęs sos­ti­nės vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus ir ki­ti.

Ne­rei­kia nė spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms gi­mi­nys­tės ar ar­ti­mų san­ty­kių sche­mų brai­žy­ti – pa­var­dės kal­ba už sa­ve.

"Ne­pa­žįs­ta­mie­ji", ku­rie nie­ko me­džiok­lė­je ne­ma­tė ir ne­gir­dė­jo.

"Cha, cha, cha, klau­sy­ki­te, jau čia dau­giau ne­gu anek­do­tas su ta me­džiok­le. Da­bar vi­siems žur­na­lis­tams ir ži­niask­lai­dai at­ro­do, kad ten vi­si, ku­rie to­se nuo­trau­ko­se po­zuo­ja, tai vi­si su­si­ri­kia­vę šo­vė į tą ne­lai­min­gą stumb­rę. Cha, cha! Klau­sy­kit, nu nu. Dau­giau ne­gu anek­do­tas", – juo­ku iš te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no griau­dė­jo Kel­mės ra­jo­no gar­bės pi­lie­tis Jo­nas Jag­mi­nas.

Cha, cha! Lyg ty­čia, po sau­sio pra­džios me­džiok­lės plūs­te­lė­jo dar du skan­da­lai, ku­riuo­se mir­gė­jo me­džiok­lės da­ly­vių įmo­nės: "Gri­geo" vamz­dis į Kur­šių ma­rias ir "Bio­ve­los" ga­mi­niai su sal­mo­ne­lė­mis.

"Aš tai š... va­rau tie­siai į ma­rias. Aš tai – į pre­ky­bą", – šmaikš­ta­vo in­ter­nau­tai, įsi­vaiz­duo­da­mi me­na­mą po­kal­bį me­džiok­lė­je.

Gal kam iš me­džio­to­jų gai­la į Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tos stumb­rės ir be ma­mos li­ku­sio nu­gai­šu­sio stumb­riu­ko?

"Man gai­la žmo­gaus, ku­ris nu­šo­vė stumb­rą. Da­bar iš tos ne­lai­mės kaž­kas už­si­dirbs po­li­ti­nius ba­lus", – po­rta­lui "Del­fi" akis at­vė­rė Vir­gi­ni­jus Kan­taus­kas, "Bio­ve­la Group" bend­ra­tur­tis. To­kia po­li­ti­ka. Cha, cha!

Ki­tas apa­ki­mas iš­ti­ko svar­biau­siuo­se vals­ty­bės rū­muo­se – Pre­zi­den­tū­ro­je, kai į Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jų tei­ki­mo va­ka­rą ne­bu­vo įleis­ta svar­biau­sio Lie­tu­vos kul­tū­ri­nio ap­do­va­no­ji­mo lau­rea­tė ak­to­rė Vik­to­ri­ja Kuo­dy­tė, įver­tin­ta "už as­me­ny­bės žy­mę šiuo­lai­ki­nia­me teat­re".

Ki­no ir teat­ro ak­to­rė, pa­ti to ne­no­rė­da­ma, pa­te­ko į biu­rok­ra­ti­nį ab­sur­do spek­tak­lį. Į ap­do­va­no­ji­mų sa­lę ne­bu­vo įleis­ta, nes neįt­rauk­ta į są­ra­šą. Kas be­li­ko "as­me­ny­bės žy­mę" pa­li­ku­siai ak­to­rei? Ap­si­suk­ti ir ke­liau­ti ten, kur yra ver­ti­na­ma – į teat­ro sce­ną.

Lyg to bū­tų ma­ža, lau­rea­tės pa­var­dė net ne­bu­vo pa­skelb­ta iš­kil­mė­se, ku­rio­se iš­kil­min­go mo­men­to lau­kė ir ak­to­rės ma­ma, ir vy­ras. Ne­su­lau­kė.

Ne­bu­vo V. Kuo­dy­tė pa­mi­nė­ta ir Pre­zi­den­to įra­še feis­bu­ke iš kar­to po ap­do­va­no­ji­mų. Kai už­si­mer­ki, pro­ble­mos ne­lie­ka?

Vė­liau pa­si­py­lė at­si­pra­šy­mai ir pa­si­tei­si­ni­mai. Pre­zi­den­to, kul­tū­ros mi­nist­ro, pa­ta­rė­jų.

"Kler­kų ir vi­du­ti­ny­bių val­do­ma vals­ty­bė – taip pa­va­din­čiau Lie­tu­vą šian­dien, praė­jus tris­de­šim­čiai me­tų nuo at­kur­tos Nep­rik­lau­so­my­bės", – pra­trū­ko re­ži­sie­rius Gin­tau­tas Var­nas, iš­kil­mių va­ka­rą taip pat lau­kęs mo­men­to, kai ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas V. Kuo­dy­tei.

Bu­vo ir dau­giau lau­ku­sių – Na­cio­na­li­nių pre­mi­jų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė V. Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė sa­vo pa­si­sa­ky­mo pa­gal pro­gra­mą lau­kė po V. Kuo­dy­tės – pa­sku­ti­nės lau­rea­tės – kal­bos. Bet stai­ga iš­gir­do sa­vo pa­var­dę.

"(...) pa­gal­vo­jau, kad kaž­kas su­truk­dė ak­to­rei at­vyk­ti, kad ji pra­ne­šė, kad or­ga­ni­za­to­riai ži­no si­tua­ci­ją, ne­ži­nau tik aš. Be­li­ko "pa­sa­ky­ti" pa­si­reng­tą kal­bą. Kal­bą, ku­rios svar­biau­sias ak­cen­tas ir bu­vo su­si­jęs su ne­da­ly­vau­jan­čia "Ba­do meist­ro" ak­to­re. O tu­rė­jau su­sto­ti ir pa­klaus­ti – kur Vik­to­ri­ja Kuo­dy­tė, lau­rea­tė?" – po įvy­kio apie aki­mir­ką, kai ir pa­ti už­si­mer­kė, ra­šė ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė.

Ad­mi­nist­ra­ci­nė klai­da. Sis­te­mi­nė klai­da. To­kias prie­žas­tis ra­do Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai. Biu­rok­ra­ti­nis me­cha­niz­mas su­ka­si.

V. Kuo­dy­tei pre­mi­ja Pre­zi­den­tū­ro­je ga­liau­siai įteik­ta. Po po­kal­bio su Pre­zi­den­tu ak­to­rė pa­si­džiau­gė vie­nu šios is­to­ri­jos as­pek­tu: kad ji ta­po tuo ma­žy­čiu sraig­te­liu, iš­ju­di­nu­siu ir pa­ro­džiu­siu ki­tas pro­ble­mas. Ne tik są­ra­šo. Bet ir žmo­gaus, kū­rė­jo nu­ver­ti­ni­mo. Sus­ve­ti­mė­ji­mo.

G. Var­no žo­džiais, "žmo­gaus ne­be­pas­te­bi­me".

O gal tik­rai iš­ti­ko vi­suo­ti­nis apa­ki­mas – nuo miš­ko iki Pre­zi­den­tū­ros? Ka­žin, ar pra­re­gė­ji­mas bus skau­dus? O gal pa­to­giau taip – už­si­mer­kus?

Komentarai

Oi...    Tre, 2020-02-26 / 10:01
Oi pastebi kai JIEMS reikia. Pastebėjo ir Stankūnaitės piniginės spalvą ir kad už jos ,,dukrelės tvirkinimą'' gautos pinigų sumos užteko butui nusipirkti. Netgi profesorė turėjo progą apžiūrinėti vieno politiko organą su vyndėme.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.