Be­lau­kiant pra­re­gė­ji­mo

"Aš tų drau­gų ne­pa­žįs­tu!" – spar­nuo­tą fra­zę 1979 me­tais žur­na­lis­tui Skir­man­tui Pa­be­dins­kui skė­lė trak­to­ri­nin­kas Juo­zas, pa­kliu­vęs ne­blai­vus prie vai­ro. Kal­bė­da­mas apie "ne­di­de­lį pri­si­ra­šy­mą", tie­sa, jau ant­rą, neiš­da­vė su­gė­ro­vų.
Pra­bė­gus per ke­tu­rias­de­šim­čiai me­tų nuo in­ter­ne­ti­niu hi­tu ta­pu­sio in­ter­viu, trak­to­ri­nin­ko Juo­zo fra­zė ne­pra­ra­do ak­tua­lu­mo. Šį kar­tą ji pui­kiai tin­ka gar­sio­sios me­džiok­lės Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, ku­rios me­tu bu­vo nu­šau­ta stumb­rė, da­ly­viams.

Stumb­rę pa­tie­sęs Ute­nos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys "vals­tie­tis" Jo­nas Slap­šins­kas ne­pa­ži­no-apa­ko du­kart. Pir­miau­sia – neats­ky­rė stumb­rės nuo šer­no. Nors, pa­sak gar­saus gam­tos fo­tog­ra­fo Ma­riaus Če­pu­lio, net di­džiau­sio­je tank­mė­je neį­ma­no­ma tų dvie­jų žvė­rių su­mai­šy­ti – "ne­bent stumb­ras šliau­žė kar­tu su šer­nais"; "šer­nas nuo stumb­ro ski­ria­si kaip "kriu-kriu" nuo "mū-mū".

J. Slap­šins­kas sa­kė ne tik stumb­rės neat­pa­ži­nęs, bet ir tų, su ku­riais me­džio­jo.

Šią sa­vai­tę vie­šo­jo­je erd­vė­je iš­pla­tin­tos "ne­pa­žįs­ta­mų" me­džiok­lės da­ly­vių pa­var­dės.

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­dar­bie­tis Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras so­cial­de­mok­ra­tas Zig­man­tas Bal­čy­tis, bu­vęs Sei­mo na­rys koo­pe­ra­ty­vo "Ag­roa­ves group" va­do­vas Jo­nas Jag­mi­nas, įmo­nės "Gri­geo" di­džiau­sias ak­ci­nin­kas Gin­tau­tas Pan­go­nis, "Bio­ve­los" bend­ra­tur­tis Vir­gi­ni­jus Kan­taus­kas, ad­vo­ka­tų kon­to­ros "El­lex Va­liū­nas" įkū­rė­jas Ro­lan­das Va­liū­nas, ke­lių tie­si­mo įmo­nės "Feg­da" vie­nas ak­ci­nin­kų Ar­vy­das Gri­bu­lis, bu­vęs par­la­men­ta­ras ir bu­vęs sos­ti­nės vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus ir ki­ti.

Ne­rei­kia nė spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms gi­mi­nys­tės ar ar­ti­mų san­ty­kių sche­mų brai­žy­ti – pa­var­dės kal­ba už sa­ve.

"Ne­pa­žįs­ta­mie­ji", ku­rie nie­ko me­džiok­lė­je ne­ma­tė ir ne­gir­dė­jo.

"Cha, cha, cha, klau­sy­ki­te, jau čia dau­giau ne­gu anek­do­tas su ta me­džiok­le. Da­bar vi­siems žur­na­lis­tams ir ži­niask­lai­dai at­ro­do, kad ten vi­si, ku­rie to­se nuo­trau­ko­se po­zuo­ja, tai vi­si su­si­ri­kia­vę šo­vė į tą ne­lai­min­gą stumb­rę. Cha, cha! Klau­sy­kit, nu nu. Dau­giau ne­gu anek­do­tas", – juo­ku iš te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no griau­dė­jo Kel­mės ra­jo­no gar­bės pi­lie­tis Jo­nas Jag­mi­nas.

Cha, cha! Lyg ty­čia, po sau­sio pra­džios me­džiok­lės plūs­te­lė­jo dar du skan­da­lai, ku­riuo­se mir­gė­jo me­džiok­lės da­ly­vių įmo­nės: "Gri­geo" vamz­dis į Kur­šių ma­rias ir "Bio­ve­los" ga­mi­niai su sal­mo­ne­lė­mis.

"Aš tai š... va­rau tie­siai į ma­rias. Aš tai – į pre­ky­bą", – šmaikš­ta­vo in­ter­nau­tai, įsi­vaiz­duo­da­mi me­na­mą po­kal­bį me­džiok­lė­je.

Gal kam iš me­džio­to­jų gai­la į Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tos stumb­rės ir be ma­mos li­ku­sio nu­gai­šu­sio stumb­riu­ko?

"Man gai­la žmo­gaus, ku­ris nu­šo­vė stumb­rą. Da­bar iš tos ne­lai­mės kaž­kas už­si­dirbs po­li­ti­nius ba­lus", – po­rta­lui "Del­fi" akis at­vė­rė Vir­gi­ni­jus Kan­taus­kas, "Bio­ve­la Group" bend­ra­tur­tis. To­kia po­li­ti­ka. Cha, cha!

Ki­tas apa­ki­mas iš­ti­ko svar­biau­siuo­se vals­ty­bės rū­muo­se – Pre­zi­den­tū­ro­je, kai į Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jų tei­ki­mo va­ka­rą ne­bu­vo įleis­ta svar­biau­sio Lie­tu­vos kul­tū­ri­nio ap­do­va­no­ji­mo lau­rea­tė ak­to­rė Vik­to­ri­ja Kuo­dy­tė, įver­tin­ta "už as­me­ny­bės žy­mę šiuo­lai­ki­nia­me teat­re".

Ki­no ir teat­ro ak­to­rė, pa­ti to ne­no­rė­da­ma, pa­te­ko į biu­rok­ra­ti­nį ab­sur­do spek­tak­lį. Į ap­do­va­no­ji­mų sa­lę ne­bu­vo įleis­ta, nes neįt­rauk­ta į są­ra­šą. Kas be­li­ko "as­me­ny­bės žy­mę" pa­li­ku­siai ak­to­rei? Ap­si­suk­ti ir ke­liau­ti ten, kur yra ver­ti­na­ma – į teat­ro sce­ną.

Lyg to bū­tų ma­ža, lau­rea­tės pa­var­dė net ne­bu­vo pa­skelb­ta iš­kil­mė­se, ku­rio­se iš­kil­min­go mo­men­to lau­kė ir ak­to­rės ma­ma, ir vy­ras. Ne­su­lau­kė.

Ne­bu­vo V. Kuo­dy­tė pa­mi­nė­ta ir Pre­zi­den­to įra­še feis­bu­ke iš kar­to po ap­do­va­no­ji­mų. Kai už­si­mer­ki, pro­ble­mos ne­lie­ka?

Vė­liau pa­si­py­lė at­si­pra­šy­mai ir pa­si­tei­si­ni­mai. Pre­zi­den­to, kul­tū­ros mi­nist­ro, pa­ta­rė­jų.

"Kler­kų ir vi­du­ti­ny­bių val­do­ma vals­ty­bė – taip pa­va­din­čiau Lie­tu­vą šian­dien, praė­jus tris­de­šim­čiai me­tų nuo at­kur­tos Nep­rik­lau­so­my­bės", – pra­trū­ko re­ži­sie­rius Gin­tau­tas Var­nas, iš­kil­mių va­ka­rą taip pat lau­kęs mo­men­to, kai ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas V. Kuo­dy­tei.

Bu­vo ir dau­giau lau­ku­sių – Na­cio­na­li­nių pre­mi­jų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė V. Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė sa­vo pa­si­sa­ky­mo pa­gal pro­gra­mą lau­kė po V. Kuo­dy­tės – pa­sku­ti­nės lau­rea­tės – kal­bos. Bet stai­ga iš­gir­do sa­vo pa­var­dę.

"(...) pa­gal­vo­jau, kad kaž­kas su­truk­dė ak­to­rei at­vyk­ti, kad ji pra­ne­šė, kad or­ga­ni­za­to­riai ži­no si­tua­ci­ją, ne­ži­nau tik aš. Be­li­ko "pa­sa­ky­ti" pa­si­reng­tą kal­bą. Kal­bą, ku­rios svar­biau­sias ak­cen­tas ir bu­vo su­si­jęs su ne­da­ly­vau­jan­čia "Ba­do meist­ro" ak­to­re. O tu­rė­jau su­sto­ti ir pa­klaus­ti – kur Vik­to­ri­ja Kuo­dy­tė, lau­rea­tė?" – po įvy­kio apie aki­mir­ką, kai ir pa­ti už­si­mer­kė, ra­šė ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė.

Ad­mi­nist­ra­ci­nė klai­da. Sis­te­mi­nė klai­da. To­kias prie­žas­tis ra­do Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai. Biu­rok­ra­ti­nis me­cha­niz­mas su­ka­si.

V. Kuo­dy­tei pre­mi­ja Pre­zi­den­tū­ro­je ga­liau­siai įteik­ta. Po po­kal­bio su Pre­zi­den­tu ak­to­rė pa­si­džiau­gė vie­nu šios is­to­ri­jos as­pek­tu: kad ji ta­po tuo ma­žy­čiu sraig­te­liu, iš­ju­di­nu­siu ir pa­ro­džiu­siu ki­tas pro­ble­mas. Ne tik są­ra­šo. Bet ir žmo­gaus, kū­rė­jo nu­ver­ti­ni­mo. Sus­ve­ti­mė­ji­mo.

G. Var­no žo­džiais, "žmo­gaus ne­be­pas­te­bi­me".

O gal tik­rai iš­ti­ko vi­suo­ti­nis apa­ki­mas – nuo miš­ko iki Pre­zi­den­tū­ros? Ka­žin, ar pra­re­gė­ji­mas bus skau­dus? O gal pa­to­giau taip – už­si­mer­kus?