Ar socialines problemas spręsime opiumu?

 

Gyvenimas sunkėja. Atlyginimų, pensijų ir kitų išmokų padidinimas nepasiveja vos ne kasdien brangstančio maisto, iki beprotybės išaugusių energetikos ir kitų komunalinių mokesčių kainų.

Valdžios atstovai nesuka galvos. Verslas – lankstus, gudrus, kūrybingas – prisitaiko prie sugriautų tarptautinių santykių ir kitokių neprotingų, verslui nepalankių sprendimų: dalis emigruoja į Lenkiją, dalis ieško naujų rinkų, dalis keičia veiklos pobūdį, dalis savo nuostolius užkrauna vartotojui ir diria paskutinį savo kliento kailį. Dalis, žinoma, bankrutuoja, „paleisdamas į laisvę“ būrį bedarbių, kurių likimas taip pat griūva ant mokesčių mokėtojų pečių.

Todėl socialinių problemų kamuojamai, savo gyvenimo jau nebepavelkančiai liaudžiai valdžia bando tiesti neva pagalbos ranką – duoti opiumo, kad liaudis būtų linksmesnė, apdujusi, nesigilintų į valdžios darbus, o svarbiausia – nesibūriuotų prie ministerijų ir Seimo su savo protestais.

Sukurtas įstatymo projektas, kad asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė nedidelį kiekį kanapių dervos, ekstraktų, tinktūrų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Jie atsipirktų įspėjimu arba bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Jeigu įkliūtų daugiau kaip tris kartus per metus, galėtų rinktis, ar gydytis, ar eiti į kalėjimą. Ir vienu, ir kitu atveju – tai nauja kupra mokesčių mokėtojams. Ir kalėjime, ir reabilitacijos centre narkomaną, kuriam tokiu tapti valstybė palengvino sąlygas, turėsime penėti mes, dirbantys žmonės.

Gydytojų psichiatrų ir taip trūksta. Ar suspės jie gydyti ir tikruosius psichikos ligonius, ir dėl palaido gyvenimo narkomanais tapusius?

Ir kodėl visuomenė turi apmokėti jų gydymo išlaidas? Juk negyvename pertekliuje. Ar teisinga, kai, negaudami pačių moderniausių vaistų, miršta vaikai, nurašomi vėžiu sergantys vyresnio amžiaus žmonės, visą gyvenimą dirbę ir mokėję mokesčius, o tuo tarpu lėšos ir gydytojų energija skiriamos narkomanų, kurių norima priveisti dar daugiau, gydymui?

Narkotikų vartojimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus jau ir taip išaugo pusantro karto. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, kanapių jau yra parūkę 13,7 procento 15 – 64 metų gyventojų: kas keturiolikta moteris ir kas penktas vyras.

Daliai parūkiusiųjų prireikė ir penkto, ir šešto, ir šimtojo karto. Tie, kurie dar pajėgė atsipeikėti ir gydosi, šoka piestu prieš valdžios norimą suteikti malonę – galimybę vartoti narkotikus nebaudžiamam.

Deja, stumdami, kvaišalų, kuriuos lietuvaitis ar lietuvaitė nešiojasi arba iš didelio „išpindėjimo“, arba iš didelės nevilties, dekriminalizavimo, kitaip tariant beveik nebaudžiamumo įstatymą, laisviečiai ir kiti jiems pritariantys nesiremia nei faktais, nei skaičiais, nei gyvenimo situacijomis. Svarbu, kad įstatymas naudingas Lietuvos valdytojams. Ir liaudis – bent tam kartui bus linksmesnė, ir Laisvės partijos rinkėjas – užganėdytas, ir valdančiųjų koalicija nesuyra.

O kaip tas laisviau prieinamas opiumas paveiks žmogaus gyvenimą? Antai visuomenėje žinoma dama, vaikų motina, uždaroma į areštinę, nes savo rankinuke turėjo nedidelį kiekį narkotikų savo poreikiams. Koks ažiotažas kyla! Kokia bloga policija, per naktį laikiusi areštinėje vaikų motiną!

Ir niekas neklausia, kokia ji motina, jei augindama vaikus, vietoj saldainiuko rankinuke nešiojasi narkotikus. O jeigu tų vaistukų paragaus mažylis? Jie – smalsūs, dažnai lenda į mamų rankinukus. Vaikas gali ir numirti.

Galiausiai kaip toji nuo narkotikų apsvaigusi mama elgiasi su vaikais. Gerai, jeigu apimta euforijos, apsvaigusi iš laimės juos glėbesčiuoja. O jeigu regi haliucinacijas, elgiasi agresyviai? Ką su tokia motina patiria vaikai?

Kyla įtarimas, jog ši žinoma ponia visuomenei buvo specialiai pateikta kaip pavyzdys ir kaip auka, kad lengviau būtų „pramušti“ mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo įstatymą. Realybėje gal ji nė nevartoja narkotikų. Jeigu taip, tai labai nevykusi ir neįtikinama reklama.

Mažas kanapių ar kitų lengvųjų narkotikų kiekis – lyg žuviai masalas. Užkibai ant jų kabliuko – reikės vis daugiau ir daugiau. O užkibti, kaip pasakoja reabilitacijos centruose besigydantys į gyvenimą grįžtantys buvę narkomanai, užtenka trejeto, ketverto kartų. Nutinka kaip toje traškučių reklamoje: „Kartą paragavęs – negali sustoti“.

Kaip teigia mokslininkai, kanapės arba marihuana sukelia malonų apsvaigimo pojūtį, trumpus nuotaikos pakilimus, koncentracijos ir dėmesio pokyčius, trumpalaikį atminties praradimą. Naudojami reguliariai sukelia haliucinacijas, kliedesius, agresiją.

Didžiausią kanapių žalą patiria paaugliai, kurių smegenys dar vystosi. Narkotikas turi įtakos jungčių tarp smegenų ląstelių susidarymui. Dėl to gali sutrikti psichika. Paauglys jaučia nerimą, jį kankina depresija, kyla mintys apie savižudybę. Ilgainiui marihuana negrįžtamai paveikia centrinę nervų sistemą. Be to, paauglystėje labai lengva priprasti prie narkotikų.

O kad lengvai paveikiami paaugliai ir taps narkotikų platintojų taikiniu arba net patys ims platinti kvaišalus – jau šiandien aišku.

Įstatymo šalininkai mums lyg naivuoliams aiškina, jog dabar narkotikus nuo jų priklausomi asmenys perka iš nusikalstamų gaujų taip kraudami kapitalą nusikaltėliams. Tuomet kyla klausimas, iš ko pirks, kai kanapes dekriminalizuos. Gal nedideli kiekiai narkotikų bus padėti „Maximoje“ ar kitame prekybos centre šalia sviesto ir sūrio arba šalia prieskonių? O gal įsikurs kokia gamyklėlė, pakuojanti kanapes mažais kiekiais, ir platinanti internetu? Gal mokės į biudžetą mokesčius idant būtų iš ko gydyti į narkotikų liūną įklimpusius? Gal kas nors iš įstatymo kūrėjų jau turi panašų verslo planą? Juk dirbti Seime beliko vos pora metų.

Pastaruoju metu dažniausiai kalbama tik apie narkotikų vartotojo jauseną, jo gydymą, jo nebaudimą, kad būtent jis nesusigadintų gyvenimo. Tačiau nekalbama apie tai, ko narkomanai prikrečia būdami apsvaigę. Kažkaip jau primiršta Matuko, kurį mirtinai sudaužė nuo narkotikų apsvaigę sugyventinis ir motina, istorija. Ką žinome, gal ir per Kalėdas Raseinių rajone sumuštos mažylės skaudų likimą nulėmė būtent motinos ir jos sugyventinio pavartoti narkotikai?

Neprisimenama ir Šiauliuose nuo narkotikų apsvaigusių jaunuolių žiauriai nužudyta, į kilimą susukta ir prie konteinerių padėta paauglė. Pavartę bylas, rastume dar ne vieną panašią, tik gal kiek mažiau rezonanso sukėlusią istoriją.

O kiek baimės ir moralinės žalos patiria žmonės, kad ir gatvėje arba viešajame transporte susidūrę su neprognozuojamo elgesio nuo narkotikų apsvaigusiu asmeniu. Kas bus, kai jų tarp mūsų dar padaugės? Bijosime išeiti į gatvę?

Tad ar naudinga jau ir taip mažoje Lietuvoje dauginti šizofrenikų, neadekvačiai besielgiančių asmenų? Ar dar mažai savižudybių ir nužudymų?

Įstatymo kūrėjai ir stūmėjai turi dar vieną argumentą – esą kanapės gali tarnauti ir kaip vaistas. Tai vienintelis rimtas argumentas.

Prieš keletą metų kalbinau vieną nedideliame miestelyje gyvenančią moterį. Jos sūnaus galvoje aptiktas auglys. Prislėgta motina pasakojo, jog vienintelis vaistas, palengvinantis tuo metu dar studijavusio sūnaus būklę – kanapių derva. Ją pasisiųsdina iš Amerikos. Tačiau tai nelegalu. Jei įkliūtų, būtų blogai.

Už kanapes kaip vaistą pasisako ir mokslininkai bei medikai. Tačiau toks vaistas turėtų būti tik su gydytojo receptu parduodamas vaistinėje. Ir ligonis jį vartotų tik su medikų priežiūra.

Taigi, ir įstatymas turėtų legalizuoti kanapes tik kaip vaistinį preparatą, o ne kaip opiumą plačiajai visuomenei.