Naujausios
Pretekstas – galimybių pasas, kurio neturėjo parlamentaras Valius Ąžuolas.
Spektaklio preliudas buvo maždaug mėnesiu anksčiau vykęs Tarybos posėdis. Tuomet trys iš dabartinių keturių pretendentų į rajono merus – Vitalijus Mitrofanovas, Apolinaras Nicius ir Jadvyga Dunauskaitė – auklėjo Seimo narį. Nu nu nu – turi laikytis šalyje nustatytų reikalavimų dėl paskelbtos kovido pandemijos.
Akmenės ir Mažeikių rajono gyventojų į Seimą išrinktas V. Ąžuolas neketino keisti viešai demonstruojamos pozicijos. Pasirinko dirbti savo darbą, būdamas nepasiskiepijęs, neturėdamas persirgtos ligos požymių, tad ir negalintis gauti galimybių paso. Tiesa, dar galėjo pasiimti medikų pažymą, kad nenešioja kovido ir su tokiu popierėliu dalyvauti Tarybos posėdyje. Tačiau to nedarė iš principo.
Seimūno išvarymo spektaklyje vienintelis iš keturių pretendentų į rajono merus Artūras Pekauskas neauklėjo, nebalsavo, nes neturėjo teisės. Nėra rajono Tarybos narys. Posėdyje dalyvavo kaip vienas iš Savivaldybės administracijos vadovų. Ir jo galioje pasirūpinti, kad prieš Tarybos posėdį būtų Seimo nario paprašyta parodyti reikiamus dokumentus, o jų nepateikus – neįleisti į Savivaldybę.
Kas tokiu atveju būtų pasikeitę? Atsakymas vienintelis – nebūtų įvykęs spektaklis, kuris transliuotas viešai Savivaldybės internetinėje svetainėje. Jeigu spektaklio reikėjo režisieriams – rajono politikams, tuomet jie tikslą pasiekė. Sąmoningai į Savivaldybės pastatą įleido parlamentarą, kad paskui jį pažemintų, pademonstruotų save?
Tuo tarpu A. Pekausko pavaldiniai iš bet kurio kito įtartino pažeidėjo reikalaudavo reikiamų dokumentų, o jei jų nepamatydavo – apgręždavo lauk.
Neabejotina, kad visi kandidatai į merus adekvačiai suvokia situaciją. Vis dėlto pasvarsčiau: gal dabar jau kitaip vertina savo veiksmus? Todėl ir paklausiau: ar šiandien nejaučia gėdos dėl surengto spektaklio „Seimo nario išvarymas“?
Pirmasis atsakyti ėmęsis V. Mitrofanovas klausytojus apibėrė aiškinimais, kaip reikėjo laikytis tuomet nustatytos tvarkos. Ir baigė tikinimu, kad jam negėda dėl Seimo nario išvarymo. Kiti pretendentai šio žodžio vis dėlto neištarė. Tik aiškinosi vieningai: vykdėme nutarimus.
Tokia ta istorija, kurią sukūrėme ne mes, rinkėjai. Sukurpė tie, kuriuos rinkome, renkame ir rinksime. Juk po mūsų balsavimo išrinktieji įgauna išskirtines galias. Apmaudžiausia, kai tokioje situacijoje nepastebimi opozicijos raumenys. Atrodytų, jog rinkėjams pakanka girdėti valdžios pasididžiavimą susitarimais už uždarų durų. Gal ir todėl vis mažėja rinkėjų aktyvumas? Yra nežinančių, už ką balsuoti.
Geriau skaičiuokime verslo investicijas į Akmenės kraštą, čia išplatėjusius šaligatvius, renovuotus namus, daugybę sporto aikštynų... Žinoma, laukime baseino atidarymo. Ir, atrodo, menkniekis, kad atnaujinta miesto centrinė aikštė jau ne kartą remontuota, atsirado apmūsijusių būstų, o aikštynai – kaip apytuščiai, taip ir apytuščiai.
Kas vyko kaimyniniame Mažeikių rajone? Tos pačios pandemijos metu tas pats Seimo narys dalyvavo vietos Savivaldybės tarybos posėdžiuose. Čia spektaklių neorganizuota. Nors valstybė ta pati ir su tais pačiais įstatymais visoms savivaldybėms. Ar kas nubaudė mažeikiečius politikus, ar rinkėjai organizavo protestus?
Ant Naujosios Akmenės poliklinikos kažkada kabojo šūkis: „Rūpinkis sveikata, kol esi sveikas“. Aš siūlyčiau rinkimų laikotarpiu gatvėse iškabinti plakatus: „Politikus tikrink, kol jų dar neišrinkai: po rinkimų jie suserga teisuolių liga“.